Prokuroras: Švenčionienė ir Juraitis, dalyvaudami Baltarusijos ir Rusijos televizijų laidose, neigė Lietuvos Seimo legitimumą

Vilniaus apygardos teismui pirmadienį atvertus minimą baudžiamąją bylą, buvo nustatytos kaltinamųjų tapatybės. Vienas kaltinamųjų K. Juraitis paprašė teismo pridėti prie bylos tam tikrus duomenis apie jo veiklą – žurnalisto pažymėjimą, savanoriškos veiklos sutartį. Bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Povilanskas neprieštaravo tokiam prašymui.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nuteista moteris, kuri net 85 kartus sau išsirašė psichotropinių vaistų

Teismas dar kartą bandys atversti Švenčionienės, Juraičio ir Ivanovo bylą

Kauno apylinkės teismas ketina atversti išpuolio Laisvės alėjoje bylą

Atėjus laikui byloje pagarsinti kaltinamąjį aktą ir prokurorui R. Savickui paskelbus, kad jis pagarsins sutrumpintą kaltinamojo akto versiją, kaltinamosios E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko pareiškė, kad jo ginamoji nesupranta, kuo yra kaltinama. Todėl, pasak advokatės, būtina paskelbti visą kaltinamąjį aktą.

„Mano klientė informavo mane, kad jai nevisai aiškus, nevisiškai suprantamas kaltinamasis aktas. (...) Kodėl prokuroras turi pats nuspręsti, kaip sutrumpinti? Prašome, kad prokuroras kaltinamąjį aktą skaitytų pilnai nuo pradžios iki pabaigos“, – aiškino S. Naidenko.

„Nesuprantu kaltinimų esmės. (...) Prašau skaityti visą kaltinamąjį aktą, gal kažką suprasime, kuo esame kaltinami“, – teisme kalbėjo pati E. Švenčionienė.

Teisėjas M. Povilanskas pareiškė, kad, bylos duomenimis, kaltinamieji yra supažindinti su kaltinimais, o vienam iš kaltinamųjų Valerijui Ivanovui įteiktas kaltinamasis aktas, išverstas į rusų kalbą.

Teisėjas leido prokurorui pagarsinti sutrumpintą kaltinamojo akto versiją byloje.

Akcentavo Švenčionienės ir Juraičio išvykas į Baltarusiją

Prokuroras R. Savickas teisme, pagarsinęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Jis, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

„E. Švenčionienė ir K. Juraitis (...) 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, (...) neigė Lietuvos Seimo legitimumą“, – dėstė R. Savickas.

Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietiniame Baltarusijos branduolinio neutralumo statusui.

Anot prokuroro R. Savicko, E. Švenčionienė ir K. Juratis teisiami ir dėl jų susitikimų su Baltarusijos režimo atstovais. Kaltinime minimas 2022 m. E. Švenčionienės ir K. Juraičio susitikimas su Baltarusijos nacionalinės asamblejos atstovu, kuris nuo 2021 m. yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomi Europos Sąjungois ribojimai, sąrašą.

Kaip nurodė prokuroras, taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.