„Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti. <...> Reikėtų pasakyti, kad mes kol kas negalime atmesti ir pesimistinio scenarijaus galimybės, jis gali įvykti.
Jis yra įmanomas susiklosčius ypatingai nepalankioms aplinkybėms. Manome, jeigu jis ir įvyktų, jis nebūtų toks ūmus kaip kovo mėnesį, jis galėtų siekti iki 2,5 tūkst. atvejų ir tikriausiai būtų gerokai trumpesnis laike“, – žurnalistams antradienį kalbėjo M. Stankūnas.
Vis dėlto, jo teigimu, to gali pavykti išvengti, o gegužę naujų atvejų skaičius laikysis apie pusantro tūkstančio.
„Tikėtina, kad gegužės mėnesį mes matysime nuosaikų atvejų augimą ir jis neturėtų viršyti 1,5 tūkst. atvejų per dieną. Gegužės viduryje ir vėliau, manome, kad vakcina padarys savo darbą ir turėsime matyti ženklų atvejų mažėjimą. Pagal dabartinius mūsų skaičiavimus, masinį imunitetą įmanoma pasiekti jau liepos pradžioje“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Nepalaiko karantino griežtinimo
Tačiau profesorius nemano, kad Lietuvoje reikėtų imtis griežtinti vėl karantiną.
„Kol kas tikrai nėra svarstoma jokių karantino sugriežtinimo rekomendacijų. Mes ir taip jau esame pavargę nuo to karantino ir nežinau, ar sugriežtinimai nesukeltų priešingo efekto“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Jis ragino gyventojus ir toliau dėvėti kaukes viešose vietose, valdyti srautus prekybos vietose, nes šios priemonės gali padėti užtikrinti, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius mažėtų ir stabilizuotųsi.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkokių sugriežtinimų, nes, manau, kad jie jau savo darbą padarė ir dabar reikėtų maksimaliai vadovauti tomis rekomendacijomis, kurios yra dabar, ir laukti, kol vakcina pradės savo darbą“, – rekomendavo profesorius.
Daugiau nei tūkstantis naujų atvejų
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 10 tūkst. 52 molekuliniai (PGR) ir 9719 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 242 tūkst. 926 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 219 tūkst. 678 asmenys, deklaruoti 174 tūkst. 754 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 536 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 59 tūkst. 460.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3877 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7842 mirtys.
