Keletą metų iš eilės siekęs, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje draudžiami abortai, į prezidentus taikantis parlamentaras Valdemaras Tomaševskis šių planų neatsisako ir šiemet.
Seimas turėtų svarstyti ir kitą šią sritį liečiančio įstatymo projektą, kuriuo numatomas gyvybės langelių įkūrimas kūdikiams, kuriuos pagimdžiusios moterys palieka likimo valioje, tiksliau - bet kur: tarpuvartėse, šiukšlių konteineriuose, gydymo įstaigų koridoriuose.
Šios idėjos autorius - dabartinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, tolimesniais „savo kūdikio“ žingsniais nesirūpina. Esą gyvybės langelius jis žadėjęs rinkėjams, kurie pasirinko kitą kandidatą.
Vis dėlto, R. Palaičio siūlymas valdžios buvo išgirstas. Prie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos (VTAKT) įsteigus darbo grupę, gyvybės langelio idėją pabandyta reglamentuoti teisės aktais.
Tikisi pergalės
Praėjusios kadencijos Seimas, su skandalais patvirtinęs Šeimos koncepciją, daugiau deguto į ugnį pilti nepanoro ir nesvarstė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto. Ne vienerius metus šią idėją bandantis įgyvendinti parlamentaras Valdemaras Tomaševskis dienraščiui tvirtino, jog darys viską, kad įstatymas pasiektų Seimą.
„Žmogaus teisių komitetas jau pritarė, tereikia, kad pritartų Sveikatos apsaugos komitetas ir įstatymo projektas būtų įregistruotas Seimo sesijai. Jis mūsų visuomenei labai reikalingas. Turime suvokti, kad abortas - gyvybės žudymas, todėl savo ketinimų tikrai neatsisakysiu. Atvirkščiai - esu įsitikinęs, kad dauguma parlamentarų man pritars“, - vylėsi V. Tomaševskis.
Prisiminus, ką apie abortus pernai kalbėjo konservatorių lyderis Andrius Kubilius, galima numanyti, jog bent jau konservatoriai abortų draudimui degtų žalią šviesą.
„Aš už negimusios ir gimusios gyvybės apsaugą. Nematau skirtumo tarp jų. Esu prieš argumentus, kuriais bandoma pateisinti abortus, nes jie manęs neįtikina“, - pernai kalbėjo A. Kubilius.
Alternatyva konteineriams
A. Kubiliaus bendrapartietė Irena Degutienė turėtų įregistruoti ir teikti Seimui svarstyti gyvybės langelių įstatymo projektą.
„Jei projektą apsvarstysime Socialinių reikalų ir darbo komitete, jis turėtų pasiekti Seimą. Ar reikia tokios paslaugos Lietuvai? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra. Manau, jį reikėtų plačiai aptarti visuomenėje“, - kalbėjo parlamentarė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Seimui bus pateikti du galimi gyvybės langelių įkūrimo variantai. Pirmasis - anonimiško gimdymo užtikrinimas, antrasis - pačių langelių įrengimas tam tikrose vietose.
15 įvairių sričių specialistų darbo grupės parengtame gyvybės langelių įstatymo projekte numatoma, kad kūdikį saugioje aplinkoje palikusiai motinai baudžiamoji atsakomybė negrėstų.
Taip pat numatyta, kad anoniminio gimdymo atveju į ligoninę atvykusi moteris neprivalėtų pateikti jokių savo dokumentų ir iš anksto turėtų pareikšti, kad pagimdytą vaikelį paliks valstybės globai. Įstatymo projekte rekomenduojama palikti 3 mėnesių laikotarpį, per kurį persigalvojusi motina turėtų teisę savo paliktą atžalą susigrąžinti ir auginti pati.
Manoma, kad gyvybės langeliai galėtų būti kuriami prie greitosios pagalbos stočių, kūdikių ir vaikų globos namų.
Apie gyvybės langelių būtinybę Lietuvoje pradėta kalbėti pernai, po didelį ažiotažą sukėlusio įvykio Šiauliuose. Motina savo naujagimį paliko tiesiog ligoninės koridoriuje, nes nesulaukė pagalbos iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kūdikių globos namų.
Statistika skelbia, kad nuo pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo metų vidutiniškai kasmet Lietuvoje nužudomi šeši kūdikiai
Įstatymo projektas
Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekte konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko, tebesančio įsčiose, teisėms.
„Abortas leidžiamas, jei nėštumas grėstų motinos gyvybei ar sveikatai; jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų; kai prenataliniai tyrimai rodo didelę tikimybę, jog vaisius bus sunkiai pažeistas arba vaikas sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga“, - pažymima įstatymo projekte.
V. Tomaševskis siūlo, kad bausmė už nėštumo nutraukimą grėstų ne motinai, o abortą atlikusiam asmeniui. Baudžiamojo kodekso pataisų projekte numatoma, kad gyvybę negimusiam vaisiui atėmęs asmuo būtų baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei abortą atliktų gydytojas, turintis teisę daryti nėštumo nutraukimo operacijas, tuomet grėstų mažesnė bausmė - nuo viešųjų darbų iki 2 metų laisvės atėmimo.
Lietuvoje abortai buvo įteisinti 1955-aisiais metais. Šiuo metu nutraukti vaisiaus gyvybę galima iki 12 nėštumo savaitės.
Vaida Jutkonė
