Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nuo Sąjūdžio iki tarptautinio Lietuvos pripažinimo
1990 m. balandžio 11 d. buvusi Komunistų partijos bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė ir Kovo 11-osios akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė Seime prisiekė kaip pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovė.
Tais pačiais metais, Lietuvai siekiant tarptautinio pripažinimo, K. Prunskienė išvyko į Vakarus ir susitiko su JAV, Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos vadovais. Šioje istorinėje kelionėje ją lydėjęs buvęs prekybos ministras Albertas Sinevičius dalijasi šiltais prisiminimais apie premjerės ryžtą.
Iš Vyriausybės vadovės pareigų K. Prunskienė pasitraukė prieš pat kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, kai Aukščiausioji Taryba atšaukė prieštaringai vertintą sprendimą pakelti maisto produktų kainas. Tačiau ir vėliau ji išliko aktyvi politiniame gyvenime: dirbo Seimo nare, žemės ūkio ministre, vadovavo Moterų bei Naujosios demokratijos partijoms, o vėliau – sąjungai su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tiesa, nuo pat nepriklausomybės pradžios politikę persekiojo kaltinimų šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su KGB.
Bendražygių prisiminimai
K. Prunskienės vadovaujamoje Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbęs dabartinis Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžia jos indėlį valstybei:
„Atsimename ją kaip nuostabų žmogų ir lyderę, kuri burdavo visus – pirmiausia mus, pirmosios Vyriausybės narius, bet kartu ir Lietuvos žmones. Ji labai demokratiškai organizavo darbą, garsino Lietuvos vardą tarptautinio turo metu ir parodė pasauliui atgimstančią laisvą valstybę. Visiems, kuriems teko su ja dirbti, ji išliks žmogumi, daug nusipelniusiu, kad atkurta Lietuva įsitvirtintų pasaulyje“, – sakė J. Olekas.
Prieš 14 metų, per savo 69-ąjį gimtadienį, K. Prunskienė patyrė sunkų insultą, po kurio į aktyvią politiką nebegrįžo. Šalį apskriejus žiniai apie politikės mirtį, užuojautą velionės šeimai ir bendražygiams pareiškė ir Prezidentas Gitanas Nausėda:
„K. Prunskienė prisidėjo prie ankstyvųjų diplomatinių ryšių kūrimo ir valstybės interesų gynimo tarptautinėje arenoje. Jos vardas išliks Lietuvos valstybės atkūrimo istorijoje kaip vienos pirmųjų nepriklausomos šalies politinių lyderių“, – teigė Prezidentas.
A. Sinevičius su Vilniaus ligoninėje besigydžiusia K. Prunskiene nuotoliniu būdu dar spėjo pabendrauti likus savaitei iki netekties:
„Paskutinį kartą ją mačiau praėjusį penktadienį, kai mus sujungė vaizdo skambučiu. Vargšė jau labai sirgo, jai buvo tikrai sunku“, – prisiminė A. Sinevičius.
Pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Prunskienės laidotuvės bus valstybinės. Politikė bus palydėta į paskutinę kelionę ir palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Įdomu, ar, kai mirs D. Grybauskaitė, ponas politologas su nuskurusiomis rankovėmis parašys panašų įrašą? Juk kuriantis Lietuvos sąjūdžiui sėkmingai dirbo partinėje mokykloje pas Burokevičių.
Tokie I. Kalpoko komentarai, mano nuomone, parodo nepagarbą mirusiam žmogui. Gėda, kad tokie žmonės dirba universitetuose ir ugdo ateities kartas. Norisi tikėti, kad studentai tik iškenčia tokio dėstytojo paskaitas, kad gautų kreditus studijoms baigti.
Negalime tylėti. Turime dalintis tokiais pasisakymais, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kokia retorika viešojoje erdvėje yra toleruojama.
Lazda turi du galus, ponai vertybininkai.



