Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas Vitalijus Chvatovas BNS pripažino, kad buvo padaryta klaidų, tačiau neigia sukčiavęs ir žada dalį pinigų investuotojams grąžinti. Teismo sprendimą jis apskundė.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 3 dieną pripažino „Baltų tinklo prekybos“ bankrotą tyčiniu, o V. Chvatovą – už tai atsakingu.
„Bendrovės nemokumas kilo dėl V. Chvatovo vykdyto sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės vardu sudarytų (...) sandorių, V. Chvatovui suvokiant ir žinant, kad tokių sandorių sudarymu bus pažeisti bendrovės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai“, – rašoma teismo nutartyje.
Pasak teismo, bendrovei esant nemokiai jos vadovas nesiėmė atkurti mokumą, o priešingai – toliau blogino jos padėtį.
Pripažinti bankrotą tyčiniu teismo prašė įmonės kreditorius „Taurus fondas“.
Jo teigimu, „Baltų tinklo prekybos“ apskaitoje nurodytas turtas ir kiti rodikliai iš esmės yra niekiniai – bendrovė neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, be to, ji buvo sąmoningai palikta bankrutuoti su didesnėmis nei 5 mln. eurų skolomis.
Tuo metu V. Chvatovas nurodė, kad 2023 metų rugsėjį bendrovė turėjo teigiamą nuosavą kapitalą, o jos turtas viršijo įsipareigojimus. Vėliau balanse fiksuotas turto ir įsipareigojimų santykio pablogėjimas, pasak V. Chvatovo, savaime neįrodo, kad jis sąmoningai ir tyčia sukėlė nemokumą.
„Baltų tinklo prekybos“ nemokumo administratorius „Eksmokumas“ teismui teigė sutinkantis, kad įmonės nemokumas kilo dėl V. Chvatovo sąmoningai blogo įmonės valdymo ir sandorių.
V. Chvatovas teigė skųsiantis teismo sprendimą dėl tyčinio bankroto: „Tyčinis bankrotas buvo keliamas visai dėl kitų priežasčių. Ne todėl, kad aš čia padariau tyčinį bankrotą. O todėl, kad tam tikriems žmonėms reikėjo, kad jisai būtų toks. (...) Jeigu įsigilintume, jeigu viską detaliai, čia reikėtų kelių parų, kad viską papasakočiau.“
Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino, kad sprendimas dėl tyčinio bankroto yra apskųstas.
V. Chvatovas BNS teigė, kad dėl bankroto bylos kreipėsi paaiškėjus, jog areštavus įmonės banko sąskaitas ir nepavykus susitarti su kreditoriumi bendrovė nebegali įprastai veikti ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.
Įmonei esant nemokiai įsigijo baldų, automobilių
Bankroto bylą teismas įmonei iškėlė 2024 metų birželį. „Baltų tinklo prekyba“ teigė, kad tuo metu ji turėjo 3,89 mln. eurų vertės turto, o jos mokėtinos sumos siekė 3,99 mln. eurų. Įmonės balansas rodė, kad ji nemoki buvo jau 2023 metų pabaigoje, nes turėjo turto už 4,84 mln. eurų, o mokėtinos sumos buvo 4,89 mln. eurų.
Kaip rašoma nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai gruodį patenkino „Eksmokumo“ ieškinį – įpareigojo V. Chvatovą grąžinti įmonei 53,3 tūkst. eurų, už kuriuos jis 2023-2024 metais nemokios įmonės lėšomis įsigijo baldų asmeniniam naudojimui.
V. Chvatovas tuomet įrodinėjo, kad baldai buvo skirti būtent jam asmeniškai, o bendrovė už juos sumokėjo padengdama įsiskolinimą jam.
Bendrovės administratorius taip pat ginčijo „Baltų tinklo prekybos“ automobilių pirkimo-pardavimo sandorius. Vilniaus apygardos teismas pernai rugpjūtį konstatavo, kad automobilis „Porsche Cayenne“, kurio vidutinė rinkos vertė buvo mažiausiai 37,7 tūkst. eurų, ir bent 19,9 tūkst. eurų vertės „Toyota Corolla“, buvo parduoti pačiam V. Chvatovui už mažesnę kainą – atitinkamai 5,8 tūkst. ir 13,5 tūkst. eurų.
Nutartyje, be kita ko, pažymima, kad 2024 metais įmonei buvo priskirta 3,4 mln. eurų sumokėtų avansų ir pirkėjų skolų.
Teismas konstatavo, kad bendrovės finansinėje apskaitoje buvo pateikiami neteisingi duomenys, apskaitytos ir nenurašytos neegzistuojančios skolos mažiausiai 3,46 mln. eurų sumai, iškreipti duomenys dėl turto.
„Bendrovės vadovas V. Chvatovas nepagrįstai „padidino“ bedrovės turtą ir jo nenuvertino ir toliau tęsė nuostolingą veiklą bei sudarinėjo bendrovei nenaudingus sandorius“, – rašoma teismo nutartyje.
Be to, kaip rašoma nutartyje, administratorius per trejus metus iki bankroto nustatė įmonės atliktus 452,9 tūkst. eurų bankinius mokėjimus V. Chvatovui.
Šią sumą su 5 proc. palūkanomis „Baltų tinklo prekybos“ nemokumo administratorė siekė prisiteisti iš V. Chvatovo, tačiau Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 11 dieną atmetė ieškinį – anot jo, įmonė neįrodė, kaip V. Chvatovas jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Šią nutartį dar galima skųsti.
Per obligacijas pritraukė 1 mln. eurų ir bankrutavo, prokuratūra atlieka tyrimą
„Baltų tinklo prekyba“ 2023 metų liepą, spalį ir lapkritį išleido tris obligacijų emisijas su 13 proc. palūkanomis, be to, iš vieno asmens įmonė papildomai pasiskolino 110 tūkst. eurų – iš viso įmonė pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų.
Tačiau netrukus po to įmonei bankrutavus investuotojai kreipėsi į prokuratūrą prašydami įvertinti V. Chvatovo veiksmus bei sąsajas su įmone „Taurus fondas“.
Prokuratūra BNS patvirtino nuo 2024 metų rugpjūčio atliekanti ikiteisminį tyrimą, o įtarimai kol kas niekam nepateikti.
Tyrimas vyksta dėl galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų.
„Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui detalesnė informacija šiuo metu neviešinama“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak jos, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, o jį atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Kaip BNS teigė investuotojams atstovaujantis advokatas Pranas Švedas, kuris ir konsultavo įmonę dėl obligacijų platinimo, nukentėjo apie 20 investuotojų – daugiausiai fizinių asmenų ir kelios įmonės. Pasak jo, investuotojai buvo apgauti, nes iš karto po obligacijų išleidimo įmonė deklaravo nuostolingą veiklą ir gautus pinigus vadovas, tikėtina, pasisavino.
„Buvo pateikta investuotojams vienokios finansinės ataskaitos, (...) ir po to, kai buvo obligacijos išleistos, iškart po išleidimo nurodė, kad patyrė nuostolių iškart gal 2 mln. eurų, tokią bankrotinę situaciją sukėlė. Realiai tikriausiai kažkur ant kitos įmonės išpardavė prekes, išsivedė pinigus ir sako: va, nuostolinga veikla. Nors prieš tai 19 metų viskas tvarkoje buvo įmonei“, – BNS pasakojo P. Švedas.
„Pateikė suklastotus duomenis, bent toks įtarimas mums yra. Pasiskolino ir turėjo naudoti lėšas pasiskolintas apyvartiniam kapitalui, veiklai savo, bet įtariame, kad tiesiog jas pasisavino. Ir viskas. Ir tada iškėlė bankrotą“, – sakė advokatas.
V. Chvatovas BNS teigė, kad įmonės obligacijas platino P. Švedas ir dar vienas asmuo.
Kaip rašoma investuotojų pareiškime, kurį matė BNS, jiems buvo pateikti duomenys apie pelningą bendrovės veiklą ir daugiau kaip 3,4 mln. eurų likvidų turtą, o obligacijų išpirkimui buvo įkeistos jos reikalavimo teisės, prekių atsargos ir 100 proc. akcijų, tačiau įmonės akcininkas esą nuslėpė informaciją apie išduotus milijoninius vekselius.
Investuotojai teigė iš V. Chvatovo 2024 metų sausį gavę patikinimą, kad bendrovės rezultatai yra geri, tačiau po mėnesio sužinoję, kad įmonės sąskaitos areštuotos, nes „Taurus fondas“ yra pradėjęs aštuonias vykdomąsias bylas prieš „Baltų tinklo prekybą“.
Pareiškėjų teigimu, pastaroji buvo išdavusi vekselių „Taurus fondui“, apie kuriuos investuotojai nežinojo. Iki obligacijų išleidimo jų suma siekė apie 1,3 mln. eurų, o vėliau jų buvo išduota dar virš 1,4 mln. eurų.
Investuotojų teigimu, V. Chvatovas išrašytais vekseliais sąmoningai siekė pabloginti įmonės veiklą, esą buvo susitaręs su „Taurus fondu“ siekdamas tyčinio bankroto. Pareiškime faktiniu „Taurus fondo“ vadovu įvardijamas Andrius Šteimantas – prokuratūros prašoma įvertinti jo ir V. Chvatovo veiksmus bei galimą jų ryšį.
Registrų centro duomenimis, „Taurus fondui“ vadovauja Algirdas Gutauskas, o A. Šteimantas yra valdybos narys.
2024 metų kovą V. Chvatovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet teismas prašymo tuo metu netenkino. Bankroto byla iškelta tų pačių metų birželį Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu – jai įmonė buvo skolinga 236,4 tūkst. eurų.
P. Švedas BNS nenorėjo komentuoti galimų „Baltų tinklo prekybos“ ir „Taurus fondo“ susitarimų, nes neturi konkrečių įrodymų.
„Taurus fondas“ neigia sąsajas su „Baltų tinklo prekyba“
„Taurus fondo“ vadovas Algirdas Gutauskas BNS teigė, kad fondas nuo 2019 metų finansavo „Baltų tinklo prekybą“ – teikė jai faktoringo paslaugas, vėliau paskolino lėšų, o dabar „Taurus fondas“ yra vienas didžiausių įmonės kreditorių. Jis neigė investuotojų įtarimus dėl galimų sąsajų su „Baltų tinklo prekyba“.
„Jokių sąsajų ar kito pobūdžio santykių, išskyrus tai, kad esame „Baltų tinklo prekybos“ kreditorius ir siekiame išieškoti skolas, neturime“, – BNS sakė A. Gutauskas.
Pasak jo, „Baltų tinklo prekybai“ bankrutavus ir siekiant išsiaiškinti situaciją „Taurus fondas“ bendravo ir su kitais kreditoriais, įskaitant ir P. Švedą, kuris konsultavo įmonę dėl obligacijų.
„Jis jau pirmo pokalbio metu bandė teigti, kad mūsų kreditorinis reikalavimas, jo manymu, neegzistuoja ar yra mažesnis (neva „Baltų tinklo prekyba“ jiems pateikė mažesnę skolą). Vėliau paaiškėjo, kad investuotojų prievolėms užtikrinti kažkokiu būdu įregistruotas mums jau įkeisto turto įkeitimas.
Dėl šios situacijos, kreipėmės į Notarų rūmus – notarų garbės teismas priėmė sprendimą pareikšti griežtą papeikimą įkeitimą įregistravusiai notarei. Supratome, kodėl P. Švedo pozicija mūsų atžvilgiu yra negatyvi: pasirodo, kad obligacijų platintojai tinkamai neįsigilino į „Baltų tinklo prekybos“ situaciją, suviliojo investuotojus, įkeitė kitam kreditoriui įkeistą turtą, o dabar siekdami sumažinti savo kaltę investuotojų akyse ieško kaltų aplinkui“, – aiškino A. Gutauskas.
„Jei būtume kaip nors susiję su minima įmone, patys neinicijuotume bylos dėl tyčinio bankroto, kurio pagrindu paskui gali būti ir kiti veiksmai atliekami, tame tarpe ir baudžiamieji. Siekiame, kad teisėsaugos institucijos atliktų visus įmanomus veiksmus nustatant kaltuosius asmenis bei surastų iš „Baltų tinklo prekybos“ galimai išvestą turtą“, – teigė jis.
A. Gutauskas pabrėžė, kad „Baltų tinklo prekyba“ kartais vėluodavo atsiskaityti, todėl „Taurus fondas“ ją finansavo su sąlyga, kad skolai bus išduoti vekseliai. Anot jo, tai yra normali praktika siekiant sumažinti finansuotojo riziką, o tai, kad vykdomas išieškojimas pagal vekselius, investuotojai galėjo matyti viešuose registruose, kredito biurų ataskaitose.
Tuo metu „Taurus fondo“ valdybos narys A. Šteimantas BNS pabrėžė neturintis jokių asmeninių ryšių su V. Chvatovu.
„Neturiu jokio asmeninio ryšio su Vitalijum Chvatovu. (...) Aš labai kritiškai ir agresyviai kritiškai vertinu šituos teiginius (kad galėjo būti susitarta – BNS), nes čia tie investuotojai siekia man nesuprantamų tikslų. Net nesuvokiu, ko jie nori, bet kažkaip bando pakenkti mano „Taurus fondui“, mano asmeninei ir turbūt Algirdo (Gutausko – BNS) reputacijai“, – BNS sakė A. Šteimantas.
V. Chvatovas neigia sukčiavimą, dalį pinigų žada grąžinti
Paprašytas pakomentuoti situaciją dėl išleistų obligacijų V. Chvatovas dar rugpjūčio pabaigoje BNS pripažino, kad yra nukentėjusių žmonių ir „yra skaudu“, tačiau neigė teiginius apie sukčiavimą.
„Bankroto administratorė (...) atliko visus veiksmus ir nerado nieko, kas būtų susiję su tyčiniu bankrotu ar su kažkuo. Natūralu, yra nukentėję, natūralu, kad yra skaudu, bet nieko ten tikrai nebuvo, bankroto administratorė nieko nerado“, – BNS tuomet teigė V. Chvatovas, tačiau plačiau situacijos nekomentavo ir dėl to žadėjo pasitarti su advokatais.
Vėliau jis pranešė gavęs advokato patarimą nekomentuoti, kol vyksta tyrimas, tačiau praėjusią savaitę kalbėdamas su BNS žurnaliste patvirtino, kad žada skųsti teismo sprendimą dėl tyčinio bankroto, o dalį pinigų planuoja grąžinti.
„Mano nuomonė ir lieka ta pati, kad obligacijų pinigai niekur nedingo. Labai puikiai žinau, kur tie pinigai nukeliavo“, – BNS praėjusią savaitę teigė V. Chvatovas.
„Aš galiu pasakyti, bet aš nenoriu sakyti. Nenoriu eskaluoti situacijos“, – sakė buvęs įmonės vadovas, paklaustas, kur nukeliavo obligacijomis pritraukti pinigai.
Vėliau V. Chvatovas BNS komentavo, kad dalis pritrauktų lėšų buvo panaudota ankstesnėms paskoloms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti. Likusi dalis buvo skirta įmonės apyvartiniam kapitalui.
Jis pripažino padaręs „kažkokių klaidų“ ir ne viskas, anot jo, buvo suvaldyta įmonėje, be to, teigė, kad ir rinkoje situacija keitėsi, o daliai nukentėjusiųjų lėšas žada grąžinti.
„Tų pinigų niekas nebuvo paėmęs. Tie, kurie dirba su manim, tie, kurie mane pažįsta labai daug metų, jie žino tai, kad nesvarbu, kad aš nepaėmiau tų pinigų. Kiek aš galėsiu, aš juos atiduosiu. Iš savų pinigų, (...) aš esu pakankamai sąžiningas viduje žmogus ir aš nenoriu likti niekam skolingas, nesvarbu, kad tai yra visiškai neteisinga, todėl aš nenoriu eskaluoti tos situacijos“, – BNS aiškino V. Chvatovas.
„Nė vieno švento tarp mūsų nėra. Kad kažkas tikrai buvo neteisingai padaryta, natūralu, tiek metų dirbant su didelėmis apyvartomis visko gali atsitikti. Labai aiškiai noriu pasakyti, kad pinigai nebuvo pavogti“, – pridūrė jis.
V. Chvatovas taip pat aiškino, kad jis pats tapo įmonės kreditoriumi, bet tuo pačiu ir liko skolingas jai: „Aš praradau daug didesnę turto dalį negu pasiėmiau atgal turto dalį“.
Vėliau jis BNS aiškino, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl kilusio ginčo su „Taurus fondu“ dėl įsipareigojimų pagal vekselius.
„Nepavykus susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo sąlygų kreditorius inicijavo priverstinio išieškojimo veiksmus ir buvo areštuotos įmonės banko sąskaitos. Sąskaitų areštas faktiškai apribojo įmonės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir kitais kreditoriais, priimti bei vykdyti naujus užsakymus“, – teigė jis.
Paklaustas apie sąsajas su „Taurus fondu“ V. Chvatovas teigė, kad ši įmonė yra viena kreditorių, anksčiau „Baltų tinklo prekybai“ teikusi finansines paslaugas, tačiau pabrėžė, kad investuotojų pinigai per šią įmonę nebuvo „išvesti“.
V. Chvatovas taip pat tikino, kad informacija apie turto ir sąskaitų apribojimus įmonei buvo teikiama viešiesiems registrams bei atsispindėjo įmonės dokumentuose ir sąskaitų išrašuose, tai nebuvo slepiama nuo investuotojų.
Registrų centrui pateiktoje 2025 metų jau likviduojamos „Baltų tinklo prekybos“ ataskaitoje teigiama, kad jos nuostolis siekė 2,4 mln. eurų. 2024 metais jis buvo 1,36 mln. eurų, o pajamos – 1,2 mln. eurų. Už 2023 metus įmonė ataskaitos nėra pateikusi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
