„Nereikėtų bet kokio komunikavimo laikyti klaida. Įvertinti tam tikras aplinkybes ir galimą nuomonės rezonavimą yra visų viešai komunikuojančių pareiga, ypač kai tai yra susiję su užsienio, gynybos politika, mūsų santykiais su sąjungininkais“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui sakė jis.
Taip patarėjas komentavo Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio pareiškimą, jog jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Žodžių pasvėrimas turėtų būti atsargus. Šiandieną kiek pažiūrėjau antraštes, yra nuo kaimynų iki priešiškos propagandos pasigavusios šią tezę“, – sakė K. Budrys.
Pasak K. Budrio, VGT yra paprašiusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės (LK) vado parengti karinį, o ne kario patarimą.
„Priminsiu, kad VGT Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadą paprašė parengti karinį patarimą. Karinis patarimas yra ne kario patarimas, o karine ekspertize ir analize paremtas, argumentuotas vertinimas su įvertintomis tam tikromis alternatyvomis“, – nurodė jis.
„Karinio patarimo mes nesame matę“, – pridūrė patarėjas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį stebėjosi, jog ginkluotės perdavimo arba neperdavimo Ukrainai klausimas svarstomas viešai.
Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda spalį BNS teigė, kad sprendimas dėl šios karinės technikos perdavimo Ukrainai bus priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, tačiau jo datos nedetalizavo.
