Apie 250 Nyderlandų karių tarnauja Lietuvoje dislokuotame sąjungininkų vienete, jam vadovauja Vokietija.
„Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, NATO batalionai yra neatsiejama regiono gynybos dalis ir geriausia atgrasymo priemonė“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.
Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti šiemet. Aljansas teigia taip reaguojantis į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Pasak D.Grybauskaitės, sąjungininkų sprendimas dislokuoti karius regione „demonstruoja tvirtą NATO vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms“.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad per pusmetį NATO batalionas ne tik tapo integralia krašto gynybos dalimi, bet ir dėl savo aktyvios socialinės bei labdaringos veiklos yra matomas Lietuvos visuomenėje.
Olandų kariai įsitraukė į socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“, vaikų globos namų auklėtiniams dovanoja vasaros laisvalaikį, padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, patriotiškumą.
Šalies vadovės teigimu, tai puikus NATO solidarumo ir partnerystės pavyzdys.
D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai yra ir vienas pagrindinių Lietuvos saugumo partnerių.
Prezidentė Nyderlandų premjerui pristatė Lietuvos gynybos stiprinimą: didinamą gynybos finansavimą, kariuomenės modernizavimą ir atkurtą šauktinių tarnybą.
Per susitikimą taip pat kalbėta apie dvišalius santykius, aktualius Europos Sąjungoje klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.
Vėliau penktadienį Lietuvos prezidentė ir Nyderlandų premjeras rengia spaudos konferenciją.
M.Rutte: saugumo situacija regione lieka prasta, todėl NATO turi toliau prisiimti atsakomybę
Lietuvoje viešintis Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė nematantis ženklų, kad saugumo situacija regione gerėtų.
Būtent todėl NATO turi toliau vykdyti įsipareigojimus rytinėms Aljanso narėms, besibaiminančioms Rusijos veiksmų Ukrainoje, kalbėjo ministras pirmininkas, penktadienį Rukloje susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
„Manau, kad tai, ką mes čia darome, turi ypatingą reikšmę. Nėra ženklų, kad pablogėjusi saugumo situacija rytiniame ir pietiniame Europos flanguose gerėtų, todėl mes turime toliau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus“, – per bendrą spaudos konferenciją su šalies vadove sakė M.Rutte.
Jis teigė, kad Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Maskvos užsienio politika „pastaraisiais metais tapo vis labiau ir labiau agresyvi“.
Tais pačiais metais virš Ukrainos numušus keleivinį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusį orlaivį, žuvo beveik 300 juo keliavusių žmonių, dauguma jų buvo olandai.
Reaguodama į Rusijos veiksmus, NATO šiemet kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po tarptautinį batalioną. Vokietijos vadovaujamame vienete Lietuvoje tarnauja apie 250 olandų karių.
Lietuvos prezidentė sakė, kad sąjungininkų buvimas čia rodo, jog „NATO supranta grėsmes, supranta savo atsakomybę“.
„Tai gera galimybė ne tik sustiprinti bendradarbiavimą (...) ir kartu treniruotis, bet taip pat simboliškai parodyti mūsų laikyseną, kad mes esame vieningi, mes esame stiprūs ir mes neleisime niekam čia užeiti“, – teigė D.Grybauskaitė.
Nerimas dėl „Zapad“
Nyderlandų premjeras Lietuvoje lankėsi likus mažiau nei mėnesiui iki šalies pašonėje Rusijos ir Baltarusijos organizuojamų pratybų „Zapad“.
Nors pratybų organizatoriai deklaruoja, kad mokymuose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, Lietuvos pareigūnai sako, kad „Zapad“ treniruosis iki 100 tūkst. karių.
„Šios pratybos turi didžiulį poveikį dėl savo dydžio. Jos bus labai didelės, labai milžiniškos, – sakė M.Rutte. – Tai tik pabrėžia NATO buvimo čia ir pagalbos Lietuvos partneriams būtinybę.“
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad rugsėjį vyksiantys mokymai yra agresyvūs ir nukreipti prieš Vakarus.
„Pratybų pavadinimas yra „Zapad 2017“, išvertus iš rusų kalbos tai reiškia „Vakarai“. Taigi, šios pratybos yra nukreiptos būtent prieš Vakarus“, – sakė prezidentė.
Ji pridūrė, kad pakvietus Baltarusijai Lietuva išsiųs savo pareigūnus stebėti vyksiančių mokymų.
Šių pratybų metu Rusijai atgrasyti Baltijos šalyse turėtų būti dislokuota Jungtinių Valstijų karių batalionas. Be to, rugsėjį vadovavimą NATO oro policijos misijai perimsiantys amerikiečiai į Šiaulius planuoja atsigabenti aštuonis naikintuvus „F-15“, vietoje įprastų keturių.
JAV Baltijos jūroje taip pat turėtų dislokuoti kelis karinius laivus.
„Mes rengiamės atgrasyti, esame atsargūs ir atidūs“, – teigė D.Grybauskaitė.
Nyderlandų premjeras pabrėžė, kad nepaisant pablogėjusių santykių su Rusija, NATO turi tęsti dialogą su Maskva, kad būtų išvengta „eskalacijos ir nesusipratimų“.
„Nyderlandai nori, kad NATO santykiai su Rusija būtų paremti patikimu atgrasymu ir dialogu“, – sakė M.Rutte.
JAV sankcijos: bausmė ar galimybė?
Lietuvos ir Nyderlandų lyderiai penktadienį išsakė kiek skirtingas pozicijas dėl naujų Jungtinių Valstijų sankcijų Rusijai.
Patvirtintos priemonės numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Jos paskelbtos siekiant nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją.
Europos Komisija anksčiau reiškė nerimą, kad naujos sankcijos gali pakenkti Europos Sąjungos šalyse esančių įmonių kartu su Rusija vystomiems energetikos projektams, tarp jų yra dujotiekis „Nord Stream 2“.
Nyderlandų premjeras sakė, kad šalies pareigūnai dar vertina, kaip sankcijos veiks, tačiau pabrėžė būtinybę JAV ir Europai koordinuoti veiksmus Maskvos atžvilgiu.
„Norėčiau pabrėžti koordinuotų sankcijų svarbą, kad užtikrintumėme, jog dirbame sąjungoje“, – teigė M.Rutte.
Nyderlandų kompanija „Gasunie“ turi 9 proc. „Nord Stream“ vystančios bendrovės akcijų.
Tuo metu Lietuvos prezidentė dar kartą pabrėžė remianti naujas JAV sankcijas. Ji teigė, kad Europa jas galėtų išnaudoti didindama savo energetinę nepriklausomybę.
„Tai galimybė Europai diversifikuoti savo priklausomybę nuo energijos išteklių ir nebūtų priklausomai nuo Rusijos dujų vamzdžio“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas.
