"Kalbant koks modelis bus pasirinktas, ar Norvegijos, ar Šveicarijos, ar prekybiniai santykiai bus vykdomi pagal Pasaulio prekybos organizaciją, kol kas nėra tvirto aiškumo, nes, aš manau, kad nebus tikriausiai įvesti papildomi muitai, nebus grįžtama prie muitų sistemos. (...) Aš to tikiuosi", - BNS penktadienį ryte sakė A.Butkevičius.
Jo nuomone, prekyba turėtų likti laisva, nes Europos ir Jungtinės Karalystės verslai yra susiję.
Pasak ministro pirmininko, Jungtinės Karalystės už pasitraukimą iš ES nereikia bausti.
"Tikrai nemanau, kad reikalingas tam tikras karas Europos Sąjungos su Jungtine Karalyste. Ypač šiuo metu, kada pasaulis yra labai dinamiškas, kada yra išvystytas laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, tai manau, kad tai turėtų poveikį pirmiausiai verslui, kuris turi glaudžius ryšius su Jungtine Karalyste", - sakė A.Butkevičius.
Premjero nuomone, susilpnėjęs svaras artimiausiu metu neigiamai atsilieps Lietuvos eksportuotojams, mat jų prekės Jungtinėje Karalystėje pabrangs. Tačiau ministras pirmininkas teigia, kad ateityje prekyba su Jungtine Karalyste priklausys nuo to, kaip ES ir Britanijai pavyks susitarti bendradarbiavimo.
"Tai sumažins svaro vertę, tai sąlygos ir Lietuvos eksporto pabrangimą. Tolimesnėje perspektyvoje, manau, poveikis priklausys nuo Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl bendradarbiavimo", - sakė premjeras.
Pasak jo, jei derybos bus sklandžios, situacija prekyboje stabilizuosis.
A.Butkevičius taip pat teigė, kad dėl silpnesnio svaro lietuviai Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą atsiųs mažiau pinigų. Tačiau pagrindines grėsmes Lietuvo ekonomikai jis įžvelgė dėl galimo geopolitinio nestabilumo Europoje.
"Manau, kad didžiausia galima rizika Lietuvos augimui būtų dėl geopolitinės situacijos pablogėjimo", - sakė ministras pirmininkas.
Vien lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie 6 proc.
Mato klaidas
A. Butekvičiaus teigimu, Europos Sąjungos (ES) institucijos daro klaidų dirbdamos su šalimis narėmis, o tai galėjo paskatinti ir britų apsisprendimą palikti Bendriją.
„Daugiau reikalinga, kad tiek Europos Komisija, tiek Europos taryba būtų daug atviresnė nacionalinio lygio parlamentams ir daugiau turi būti glaudesnio bendradarbiavimo su ES Vyriausybėmis“, - paklaustas, kokias klaidas santykiuose su Jungtine Karalyste padarė ES, BNS penktadienį sakė premjeras.
„Aišku, tas darbas vyksta, bet tai turi būti tam tikrų idėjų pasiūlymas, jų išgirdimas ir įsiklausymas ir netgi jų perkėlimas į ES teisę iš apačios, o ne nuleidžiant tą teisę iš viršaus“, - pridūrė jis.
Jo nuomone, Europos Komisija pastaruoju metu nurodydavo ES narėms, kokius įstatymus šios turi priimti ir tai buvo klaida.
„Pastaruoju metu, mano nuomone, pradėjo formuotis tokia pozicija, kad Europos Komisija vos ne kai kada nurodydavo, kokius įstatymus arba sprendimus nacionaliniame lygyje turi priimti parlamentai arba vyriausybės. Tai aš manau, tai buvo viena iš didžiausių valdyme padarytų klaidų arba santykių tarp Europos Komisijos ir nacionalinio lygio politikų“, - tikino premjeras.
Pirminiais duomenimis, 52 proc. britų ketvirtadienį referendume pasisakė už pasitraukimą iš ES.
