Apie Iraną, bei diktatorių klubą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Kai mes kalbame apie jėgą, Iranas labai padėjo Rusijai puolant Ukrainą, „Šached“ dronus siųsdavo. Kaip dabar tai keičia viską?
P. Vaitiekūnas: Galima tikėtis, kad mažiau padės ir tikriausiai, kad turės daugiau problemų viduje. Nežinau, ar šios dvi jėgos – Izraelis ir Amerika eis toliau iki režimo pakeitimo, nes pakeisti režimą iš išorės, tai reiškia, bent 80 proc. iraniečių turi būti prieš Ajatolų režimą, valdžią.
Išorinis veikimas siekiant pakeisti tą režimą didelę jų dalį suvienys, ir tai yra pavojinga. Mes tą matėme ir Afganistane, ir Irake, ir kitose vietose, tegul jie tvarkosi patys. Nors Izraelis, atrodo, norėtų eiti toliau ir keisti režimą.
L. Kontrimas: Lygiai taip pat ir Baltarusija – mes matėme tą galbūt tokį lauktą, bet trumpą bandymą sukilti prieš Lukašenką, bet iš principo, jis rėmėsi irgi, sugrįždamas su savo geležine ranka, kad išorė puola mus.
Ir daugybė ten sistemai dirbančių žmonių. Baltarusijoje, pavyzdžiui, yra labai daug milicijos, KGB, susijusių su valdiškais žmonėmis – jie užčiaupti buvo, ir dabar praktiškai neturi šanso. Su Iranu įdomu yra, aš ten turiu galimybių kartais pabendrauti su žmonėmis, kurie gauna išėjimą per socialinius tinklus į pasaulį.
Ir aš taip suprantu, kad režimas net negali sukontroliuoti, ypač kur susirašinėjimai yra išnaikinami čia pat. Tai paskutinės žinios yra tokios, kad, nepaisant to, prieš kelerius metus, prisimenate, kada buvo už skaros nenešiojimą viena mergina pareigūnų nužudyta, buvo sukilimas didžiulis ir moterys išėjo į gatves.
Ir jų broliai, sesės netgi paskui pasitelkė, tačiau buvo užgniaužta, dabar nėra tokios bangos. Nepaisant to, kad mes matome, jog yra aktyvuotas jau ir princas išeivijoje, jis jau transliuoja į Iraną: „Kilkit, broliai ir seserys“. Tik aš ko buvau nustebęs, kad jis angliškai kalba, o ne persų kalba.
Žmonės gal nesupras.
L. Kontrimas: Jie moka – anglų kalbą nebūtinai puikiai, bet moka. Mums taip tik atrodo, kad tas kraštas toks, Ajatola gal ir norėjo jį paslėpti po viskuo, bet tai tikrai nėra Afganistanas. Ten yra daug daugiau laisvės norinčių, pavyzdžiui, menai ten yra gerokai modernesni, bet ar išeis, ar dabar sustiprins tą išorinį smūgį?
Iš principo, dabar yra pačios svarbiausios dienos, nes Ajatola, kaip ten bebuvęs, yra tik antrasis toje Ajatolų porevoliucinėje sekoje – jeigu paskirtų trečią, greičiausiai tai būtų amžiumi šiek tiek jaunesnis.
Vienas žuvo pretendentas, bet jeigu paskirtų jaunesnį, tai gali būti represijos gniaužti dar didesni, nes ten Irane taip pat yra susiformavusi militaristinė ir politinė sistema, kuri viena kitą labai palaiko. O žmonės visur yra žmonės – jeigu tau šautuvas atsuktas į kaktą, ilgai nepašokinėsi.
Kai mes kalbame apie Irano ateitį, vis tiek jie buvo Rusijos partneriai, tai jų silpnėjimas bet kuriuo atveju mums, kaip Europai, yra gera žinia. Ir tai turbūt rodo didesnį saugumą, jeigu Iranas silpnėja, nes Rusija praranda sąjungininkų. Ar taip galima sakyti?
P. Vaitiekūnas: Be abejo, bet tai nėra absoliutu – Šiaurės Korėja pratylėjo ir Kinija beveik pratylėjo Amerikos smūgį branduoliniams objektams, tačiau tai, kad jau Iranas liktų vienas, taip nėra iš tikrųjų.
Iranas toli gražu neliko vienas. Dabar nelabai kišasi, jo partneriai ir draugai nelabai tą demonstruoja, tačiau visi supranta, ta kita pusė, diktatorių klubas, supranta, kad nei nusisukti, nei labai paremti negalima, bet klubas stengiasi išlaikyti, o mes gavome progą irgi sustiprėti.
Kai mes kalbame apie Irano situaciją, jau buvo paviešinta, kad kreipėsi į Vladimirą Putiną Irano vyriausias lyderis, prašydamas pagalbos, sakydamas, kad nepakanka tos pagalbos. Tai kokia gi čia ta pagalba galėtų būti? Kuo Rusija galėtų padėti Iranui?
P. Vaitiekūnas: Pažiūrėsime. Artimu laiku kokios nors pagalbos aš nesitikiu, tačiau tokioje ilgesnėje perspektyvoje – taktinėje, ne operatyvinėje, ta parama Rusijos ir Kinijos Iranui bus.
O kokia tai galėtų būti parama?
P. Vaitiekūnas: Visų pirma – politinė, propagandinė, naftos pirkimų iš Irano parama ir taip toliau, apeinant sankcijas parama. Dabar visi dar laukia, kaip toliau darys Izraelis ir Amerika – ar bandys jėga pakeisti režimą.
Aš manau, kad čia pozicijos truputį išsiskiria Izraelio ir Amerikos, pamatysime. Aš matau, kad operatyviniame lauke Iranas susilpnėjo, Rusija susilpnėjo. Kinija laukia. Kaip jūs sakėte, Xi Jinpingas skaičiuoja truputį toliau.
Kalbant apie perspektyvas, jeigu mes matome, kad Iranas ir Rusija susilpnėja, galbūt galima tikėtis, kad ir Ukrainoje karas pasibaigs greičiau ir galbūt tai bus Vakarų pergalė?
P. Vaitiekūnas: Nemanau. Todėl, kad Rusija pastatė ekonomiką ant karo bėgių – jie gamina vis daugiau ir daugiau ginklų. Ginklai nėra sviestas ir nėra maistas, jų nesuvalgysi, juos reikia panaudoti.
Vienoje ar kitoje vietoje tu juos turi išbandyti ir panaudoti. Jeigu tu nepanaudoji tų prigamintų ginklų, ne šiuo momentu, galbūt po dvejų, trijų ar penkerių metų, tai grius visa ekonomika. Taigi, matyt, mes balansuojame – arba Rusija sugrius, arba ji pradės naują agresiją.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
