Remiantis teisėsaugos pateiktais duomenimis, pagrindinis nužudymo motyvas, kaip ir įtarė draugai bei artimieji, – kerštas buvusiam sutuoktiniui. Pati J. Gaigalaitė, jos advokato teigimu, įtarimus neigia.
Nors pora, teisėsaugos duomenimis, nebuvo oficialiai išsiskyrusi, jų santykiai baigėsi audringai. Teismo sprendimu su paramediku liko gyventi abu poros vaikai. Teismas priėmė sprendimą vaikams gyventi su tėčiu remdamasis institucijų išvadomis ir vaikų norais.
„Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, atsižvelgė į vaikų pageidavimus, taip pat į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą. Įvertinęs ir išanalizavęs visus įrodymus, priėmė tokį sprendimą.
Vaikai savo nuomonę išsakė, tačiau detaliai jos komentuoti negalėčiau, jie yra mažo amžiaus ir tiesiog geriau jautėsi su tėvu, geriau sutaria, jiems ta aplinka buvo priimtinesnė“, – portalui tv3.lt nurodė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė.
Advokatė paaiškino, kaip nustatoma bendravimo su vaiku tvarka
Vykstant skyryboms, vaikai labai dažnai lieka gyventi su motina. Tačiau būna atvejų, kai teismo sprendimu jie paliekami su tėčiu. Taip nutiko ir Sadauskų skyrybų metu.
Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatė Edita Laumelė paaiškino, kuo remiantis nustatoma, su kuriuo po tėvų skyrybų turėtų likti vaikai.
„Jeigu kalbame apie gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą, iš esmės žiūrima į tai, ar yra kur nustatyti tą gyvenamą vietą. Turiu omenyje, ar tėvas arba motina apskritai turi kur gyventi, nes būna tokių atvejų, kai žmogus tiesiog neturi gyvenamosios vietos, neturi pajamų, gyvena kažkur prisiglaudęs“, – paaiškina advokatė.
Ji akcentuoja, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarkos, vienas iš svarbiausių aspektų – kad vaikui būtų sukurta aplinka: tiek gyvenamoji, tiek lavinamoji.
„Tai yra, kad būtų įmanoma ir patenkinti poreikius, ir būtų užtikrintos mokymosi priemonės. Tačiau viskas yra sprendžiama pagal tai, kiek vaikui metų ir kokie yra jo poreikiai skyrybų metu, nes galbūt po penkerių ar daugiau metų viskas pasikeis, o mamos ar tėvo finansinė padėtis ir galimybės išlaikyti vaiką keisis“, – komentuoja E. Laumelė.
Svarbi vaiko nuomonė
Sprendžiant, su kuo turi likti vaikai, gali būti klausiama ir vaikų nuomonės. Remiantis Panevėžio apylinkės teismo informacija, taip buvo padaryta ir Sadauskų atveju.
Pagal Civilinio kodekso 3.177 straipsnį, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
Vis dėlto, nors vaiko nuomonė yra svarbi, ji nėra privaloma teismui.
„Teismas vaiko norus vertina kaip vieną iš aplinkybių visumos, kartu su kitais įrodymais, pavyzdžiui, specialistų išvadomis, tėvų galimybėmis užtikrinti vaiko poreikius, vaiko prisirišimu prie tėvų ir kt.“, – akcentuoja E. Laumelė.
Į vaiko nuomonę atsižvelgiama nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kaip aiškinama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
„Atitinkamai šiuo metu atsižvelgiama ne į konkretų vaiko amžių, o į jo gebėjimą reikšti nuomonę, suteikiamas prioritetas vaikui būti išklausytam. Tačiau nepaisant to, teismas priima galutinį sprendimą bei nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, atsižvelgdamas į visus surinktus įrodymus konkrečioje byloje“, – pabrėžia E. Laumelė.
Kaip nurodė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja, sprendžiant, su kuriuo iš tėvų turėtų likti M. Sadausko ir J. Gaigalaitės vaikai, teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, atsižvelgė į vaikų pageidavimus, taip pat į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą.
Kadangi sprendimą lemia ne tik vaikų pageidavimai, galima daryti prielaidą, kad teismas, vertindamas aplinkybes, matė, jog vaikų poreikius geriaus užtikrins M. Sadauskas, o ne J. Gaigalaitė.
Tvarkos keičiasi
E. Laumelė atkreipia dėmesį, kad šiais laikais vaiko gyvenamoji vieta su motina nėra nustatoma vien dėl to, kad ji yra gimdytoja. Teismas vertina visas aplinkybės, todėl vaikas gali likti su tėčiu, jei nustatoma, kad su juo bus geriau.
„Sakyti, kad vaiko gyvenamoji vieta arba bendravimo tvarka nustatoma tik su motina, o su tėvu tik retkarčiais susitinka, manau, yra jau atgyvenęs stereotipas. Todėl, kad vis dėlto yra žiūrima į vaiko poreikius“, – komentuoja advokatė.
„Pirmiausia iškeliamas klausimas, su kuriuo iš tėvų bus užtikrinti vaiko poreikiai. Jeigu (gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka – red. past.) nustatoma iš aplinkybių, iš šalių pateiktų įrodymų, kad vaiko poreikiai bus labiau užtikrinti su tėvu, tada teismas ir sprendžia, kad gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su tėvu ir atitinkamai sudaro bendravimo tvarką su tėvu, tai yra motina“, – paaiškina ji.
Be to, keičiasi ir bendravimo tvarkos modelis. Anot E. Laumelės, anksčiau būdavo įprasta, kad su vienu iš tėvų vaikas gyvena ir leidžia laiką darbo dienomis, o su kitu iš tėvų bendrauja savaitgaliais.
„Dabar dažnai praktikoj pasirenkamas mišrus modelis, kai, pavyzdžiui, vieną, savaitę vaikas gyvena su vienu tėvu, kitą savaitę – su kitu tėvu“, – sako advokatė.
„Vėlgi visa tai suvedama į galimybes – ar tėvas arba motina turi visas galimybes, kad vaikas su juo tą savaitę gyventų, ar gali pasiimti jį iš mokyklos ir pan.“, – priduria ji.
Iš Gaigalaitės Sadauskui buvo priteista 60 tūkst. eurų
Paaiškėjo, kad oficialiai M. Sadauskas ir J. Gaigalaitė nėra išsiskyrę – teismo sprendimą ji buvo apskundusi.
„Tai buvo ginčo teisena, ne bendras sutarimas. Be to, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – jis apskųstas apeliacine tvarka, nagrinės Kauno apygardos teismas.
<...> Jį apskundė ieškovė. Apskųstas visas sprendimas. Prašoma jį panaikinti ir tenkinti jos ieškinį, o buvusį ieškinį atmesti. Oficialiai jie dar nėra išsiskyrę, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs“, – komentavo teismo pirmininko patarėja.
A. Ramanauskienė paaiškino, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo apskundžiamas apeliacine tvarka, jo įsiteisėjimo data priklauso nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje rezultatų.
Kadangi šiuo atveju vienas iš sutuoktinių miręs, kol kas nėra žinoma, kokį procesinį sprendimą priims Kauno apygardos teismas.
Taip pat, teismo sprendimu J. Gaigalaitė buvusiam sutuoktiniui buvo įpareigota sumokėti 60 tūkstančių eurų.
„Panevėžio apylinkės teismo sprendimu Mantui Sadauskui iš Justinos Sadauskienės priteista iš viso 60 000 Eur kompensacija, sprendžiant sutuoktinių turto padalinimo klausimus, bet, kaip minėta, sprendimas neįsiteisėjęs ir negalėjo būti vykdomas“, – akcentavo A. Ramanauskienė.
Su šeima bendravo ir vaiko teisių gynėjai
Pora buvo žinoma ir vaiko teisių specialistams. Anksčiau vaikų tėvams buvo reikalinga pagalba dėl bendratėvystės iššūkių, kurią tarnybos iniciatyva teikė socialiniai partneriai, nurodė Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Ar iškils poreikis spręsti vaikų globos klausimą, paaiškės vėliau, tik kai turėsime daugiau aiškumo dėl mamos situacijos“, – komentavo ji.
Vis tik išlieka klausimas, kas pasirūpins vaikais ir prisiims už juos atsakomybę, kai tėtis nužudytas, o mama jau suimta. I. Skuodienė nurodo, kad įprastai tokiais atvejais vaiko globėjais tampa artimiausieji likę žmonės.
„Mūsų patirtis rodo, kad vaikui likus be tėvų dėl nelaimingo atsitikimo, tėvų ligos ar pan., įprastai atsakomybę už vaikus prisiima ir jiems padeda užaugti artimieji: seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, krikšto tėvai ar kiti artimi giminaičiai. Jie tampa vaiko globėjais, įstatyminiais vaiko atstovais. Vaikui visada geriausia augti giminaičių ar emociškai jam artimų žmonių aplinkoje.
Tik neatsiradus vaiku pasirūpinti galinčio artimojo, ieškomas geriausiai konkretaus vaiko poreikius galintis atliepti profesionalus globėjas. Sprendimai dėl vaiko globos priimamai išgirdus ir vaiko lūkesčius, jeigu dėl amžiaus, raidos ir kt. vaikas gali juos išsakyti“, – sakė I. Skuodienė.
Paramediko buvusios žmonos mama: „Ji yra neprognozuojama“
Iškart po M. Sadausko dingimo artimieji ir draugai kaip pagrindinę kraupaus nusikaltimo kaltininkę įvardijo buvusią paramediko žmoną. Moteris šiek tiek dirbo skubios pagalbos specialiste toje pačioje darbovietėje su buvusiu sutuoktiniu.
Remiantis teisėsaugos pateiktais duomenimis, pagrindinis nužudymo motyvas, kaip ir įtarė draugai bei artimieji, – kerštas buvusiam sutuoktiniui.
„Pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje išlieka visgi pagrindinis motyvas, tai yra nesutarimai. Asmeninio pobūdžio nesutarimai“, – nurodė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Skrebiškis.
Suimtos moters mama neabejoja, kad prie nusikaltimo galėjo prisidėti jos dukra.
„Ji kerštauja, ji visiems kerštauja. Kai ji buvo paauglė, draugavo su vaikinu, tai susipykusi su vaikinu sudaužė jo brangią mašiną, taranavo namą. Ji yra neprognozuojama“, – TV3 Žinioms telefonu komentavo J. Gaigalaitės mama.
Kad nusikaltimo iniciatorė galėjo būti buvusi žmona, paramediko aplinkos žmonėms įtarimus sustiprino ir ankstesni esą jos išpuoliai – prieš porą metų buvo sudeginti 2 paramediko šeimos automobiliai.
„Ikiteisminis tyrimams dėl tų aplinkybių buvo pradėtas, buvo sustabdytas nenustačius įtariamo asmens, galiu informuoti, kad organizuojant šį ikiteisminį tyrimą tos aplinkybės bus vertinamos specializuoto prokuroro“, – per spaudos konferenciją teigė D. Skrebiškis.
Gaigalaitės biografijoje – kriminalinė dėmė
Dar daugiau – J. Gaigalaitė turėjo problemų dėl psichotropinių vaistų. Viskas prasidėjo 2021-ųjų rugpjūtį, kai į policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, kad iš J. Gaigalaitės sulaukė SMS žinutės.
Joje kurioje nurodyta, kad moteris privalo pervesti 300 eurų už jai suteiktas paslaugas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo.
Prabėgus metams, 2022 m. rugpjūtį, Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas J. Gaigalaitės atžvilgiu dėl turto prievartavimo buvo nutrauktas, kadangi, anot teisėsaugos atstovo, nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Tačiau išlindo kita yla iš maišo. Atliekant minėtą tyrimą buvo atlikta krata jos namuose.
Tai, ką pareigūnai aptiko moters namuose atrišo rankas pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kratos metu jos namuose buvo rasta psichotropinėms medžiagoms priskiriamų medikamentų – 5 tabletes ir 11 ampulių.
Bylos duomenimis, J. Gaigalaitė draudžiamus medikamentus įsigijo neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Moteris juos pirko iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.
Teisme J. Gaigalaitė kalta prisipažino visiškai. Ji pasakojo, kad 2021 metų rudenį internete rado skelbimą, jog yra parduodami vitaminai bei vaistai.
Moteris nusprendė jų įsigyti, tad susisiekė su pardavėju, susitarė susitikti, o tai padariusi sumokėjo už vaistus grynaisiais.
Parsivežusi vaistus į namus, J. Gaigalaitė apžiūrėjo ir pamatė, kad dalis vaistų buvo pasibaigusio galiojimo. Visgi moteris jų neišmetė.
Teisme J. Gaigalaitė pridūrė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to.
J. Gaigalaitę teismas pripažino kalta ir paskyrė 2 550 eurų dydžio baudą. Tiesa, dėl visiško kaltė pripažinimo, bauda sumažinta trečdaliu – iki 1,7 tūkst. eurų.
Nužudyto paramediko buvusi sutuoktinė – Europos fitneso čempionė
Aiškėja, kad J. Gaigalaitė buvo aktyvi sportininkė, Europos čempionė. Ji ne vienerius metus užsiėmė sportine veikla, buvo Kultūrizmo ir fitneso federacijos (NABBA) narė, dalyvavo čempionatuose.
Federacijos vadovas ją apibūdina kaip drausmingą, darbščią, motyvuotą kolegę.
„Mes susitinkame tik, kai yra varžybos ir kada išvykstame“, – sako NABBA vadovas.
Jis pabrėžė, kad federacijos narių yra daug, todėl apie darbą ar asmeninį gyvenimą nėra daug atviraujama. Taigi, nebuvo žinoma, kokie nesutarimai galėjo vykti tarp J. Gaigalaitės ir M. Sadausko.
Kaip nurodė Panevėžio pareigūnai, galimas nusikaltimo motyvas – asmeninio pobūdžio nesutarimai.
Tačiau federacijos nariams nė minčių nekilo, kad sportui pasišventusi kolegė galėtų padaryti tokį nusikaltimą.
„Aš kažkiek internete paskaičiau, bet nežinau... Nepasakyčiau, kad apie tą žmogų rašo“, – sako NABBA vadovas.
2025 m. J. Gaigalaitė tapo Europos kultūrizmo čempione. Prieš tai ji nugalėjo varžovus Lietuvoje.
Paramediko kūnas suvyniotas į batutą ir užkastas
Trečiadienį dieną paaiškėjo kraupios detalės apie žiauriai nužudytą paramediką M. Sadauską, pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į batutą, kurį neegzistuojančiam klientui vežė nužudytasis.
Trečiadienio rytą Panevėžio policijos pareigūnai atskleidė daugiau detalių apie kraupų nusikaltimą. Teisėsauga tuomet sulaikė įtariamiuosius – vieną moterį ir du vyrus.
Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras informavo, kad ikiteisminis tyrimas šiu metu atliekamas dėl trijų nusikaltimo veikų – neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais.
Įvykio vietoje rastas šaunamasis ginklas, tačiau neskelbiama, koks tiksliai.
Pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo paslėptas, suvyniotas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Nurodoma, kad paramediko žūtis yra smurtinė, tačiau tiksli mirties priežastis bus atskleista po ekspertizės.
Sodyboje buvo rasti ir batuto likučiai, galimai to paties, kurį neegzsituojančiam klientui vežė paramedikas. Yra duomenų, kad batutą žudikai bandė deginti.
Įtariami trys asmenys
Skelbiama, kad sodyba, kurioje buvo rastas kūnas, priklauso Lietuvos piliečiui, tačiau ar jis yra vienas iš įtariamųjų, pareigūnai taip pat neatskleidžia.
Buvo sulaikyti du vyrai ir viena moteris – M. Sadausko buvusi žmona. Portalo tv3.lt žiniomis, kiti du sulaikytieji – J. Gaigalaitės draugas ir jo tėvas.
Abu vyrai anksčiau yra teisti, vienas teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o kitas dėl vairavimo neblaiviam. Aiškėja, kad ir J. Gaigalaitė turėjo problemų su teisėsauga – buvo prigauta turinti psichotropinių tablečių.
Du sulaikyti asmenys buvo sodyboje, o trečias asmuo sulaikytas Panevėžio rajone.
Primename, kad balandžio 20 d. Panevėžio paramedikai paskelbė, kad jų kolega M. Sadauskas dingo. Tiesa, jis prapuolė ne tarnybos metu, o užsiimdamas papildoma veikla – batutų nuoma.
Dingimo dieną M. Sadauskui parašė nepažįstama moteris, kuri pasisiūlė skubiai išsinuomoti batutą neva darželinukų šventei. Vėliau, kai M. Sadauskas pradingo, ėmė aiškėti, jog nurodytoje vietoje nevyko jokios šventės, aplink nėra nė vieno vaikų darželio.
Dingo ir profilis, iš kurio rašyta žinutė M. Sadauskui. Paramedikas galimai buvo įviliotas į spąstus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
