Padidėjęs prakaitavimas ir nemalonus kvapas dažnai nurašomas karščiui, stresui ar prastai higienai, tačiau tai gali tapti ir rimtu organizmo signalu.
Kodėl prakaito kvapas gali pasikeisti staiga, kuo pavojingas naktinis prakaitavimas ir kodėl kosmetika kartais nepadeda, plačiau papasakojo Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadovė, endokrinologė, profesorė Džilda Veličkienė.
Be prakaitavimo neišgyventume
Jos aiškinimu, prakaitavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija, kurios tikslas yra termoreguliacija. „Jeigu to nebūtų, žmogus negalėtų išgyventi karštoje aplinkoje, fizinio krūvio metu. Pagrindinis prakaitavimo tikslas yra palaikyti organizmo termoreguliaciją.
Yra ir kitų funkcijų, kurias atlieka prakaitavimas – detoksikacinę, gali šalinti tam tikrus šlakus iš organizmo, šiek tiek palaiko antibakterines odos savybes, reguliuoja pH. Bet šios funkcijos nėra pagrindinės.
Dar viena evoliucijos eigoje išlikusi funkcija – prakaito išskiriamos medžiagos (feromonai ir kt.) gyvūnų pasaulyje veikia kaip tam tikras teritorinių ribų žymėjimas bei tam tikras atpažinimas tarp žmonių socialiniams kontaktams palaikyti“, – vardijo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Kitąkart palaiko net apsileidimu
Vis dėl to gydytoja sutiko, kad neretai prakaitavimas žmogui yra itin asmeniškas, jautrus ir net gėdingas dalykas.
„Išties tenka pastebėti tokį dalyką, prakaito kvapą, intensyvesnį prakaitavimą žmonės priima kaip asmeninę tragediją, bėdą ir nesusimąsto, kad reikėtų kreiptis į specialistus, nors tai gali būti tam tikrų ligų išraiška.
Tikriausiai tam tikras šios problemos slėpimas yra susijęs su tuo, kad aplinkiniai tai neretai traktuoja kaip galbūt blogos higienos ar apsileidimo dalyką“, – komentavo Dž. Veličkienė.
„Svarbu ir tai, kaip žmogus gyvena, maitinasi, ar yra daug aštrių produktų, vartojamas alkoholis. Tai gali būti apspręsta ir kūno sudėjimo, nes stambesni žmonės prakaituoja daugiau, dėvimų drabužių.“
Paklausta, nuo ko priklauso prakaito kvapo intensyvumas, gydytoja pasakojo, kad apskritai prakaitavimas yra šiek tiek nulemtas ir genetinių dalykų, taip pat – žmogaus emocinės būklės, kaip jis reaguoja į stresą, kasdienes situacijas.
„Svarbu ir tai, kaip žmogus gyvena, maitinasi, ar yra daug aštrių produktų, vartojamas alkoholis. Tai gali būti apspręsta ir kūno sudėjimo, nes stambesni žmonės prakaituoja daugiau, dėvimų drabužių, priklausomai ko yra daugiau – sintetikos ar natūralių audinių.
Bet čia reikėtų atskirti du dalykus – prakaito intensyvumą ir jo kvapą. Galima prakaituoti intensyviai, bet kvapo neturėti ir atvirkščiai – prakaituoti mažai, bet kvapas bus intensyvus“, – kalbėjo profesorė.
Nuo ko priklauso prakaito kvapas?
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad prakaito liaukų organizme yra keli milijonai. Atliekant termoreguliacijos funkciją praktiškai išskiria vien vanduo ir šiek tiek elektrolitų – toks prakaitas dažniausiai neturi kvapo.
„Kitos liaukos yra tam tikrose vietose – pažastyse, lūpose, aplink lytinius organus ir tose vietose liaukos išskiria kiek kitokį sekretą, jis turi baltymų, lipidų, šios liaukos reaguoja ir į hormoninę pusiausvyrą ir šis prakaitas gali turi stipresnį kvapą.
Taip pat jam įtakos turi mūsų organizmo mikrobiota – visi ant kūno paviršiaus turime daugybę bakterijų, jų ir prakaito sąveikia kartais ir gali nulemti vienokį ar kitokį kvapą. Žinoma, tam tikrų ligų metu, kai išskiriamos tam tikros medžiagos, jos gali turėti labai specifinius kvapus“, – kalbėjo Dž. Veličkienė.
Ypač pavojingas signalas – naktinis prakaitavimas
Profesorė pabrėžė, kad labiausiai reikia atkreipti dėmesį į tuos prakaito pobūdžio pasikeitimus, kurie nėra trumpalaikiai ar atsitiktiniai.
„Jei dieną ar kelias keliaujant kitoje klimato zonos šalyje, pakeitus mitybą, pasikeitė prakaito kvapas ir vėliau išnyko, tai nėra didelė problema.
Bet jei atsiranda besitęsiantis naktinis prakaitavimas, prakaito kvapo pasikeitimas ir greta dar yra kitų simptomų, kurie gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kokia liga lemia padidėjusį prakaitavimą. Tai yra signalas kad greičiausiai reikia kreiptis į specialistus ir ieškoti ligos, kurią prakaitavimas ir išduoda“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, dalimi atveju gausesnis prakaitavimas yra nulemtas genetiškai ir nėra susijęs su hormonų ar kitų medžiagų apykaitos pokyčiais organizme: „Yra tokia būklė, kuri vadinama pirmine hiperhidroze, tačiau tokia būklė jau būna nuo ankstyvo amžiaus, dažniausiai jaunesniems nei 25 metų žmonėms ir būna nesusijusi su specifinėmis būklėmis.“
Tačiau be aiškių priežasčių atsiradęs ir jau tris keturias trunkantis naktinis prakaitavimas jau turėtų kelti susirūpinimą.
„Naktinis prakaitavimas gali būti vienas iš onkohematologinių ligų, lėtinių infekcijų, pavyzdžiui, tuberkuliozės signalų. Tai gali išduoti ir kepenų, inkstų ligas. Kai pacientai nukreipiami mums, endokrinolohgams, dažniausiai nežiūrime į vieną simptomą, o vertiname visą pacientą ir proaktyviai ieškome kitų ženklų, kurie leistų atpažinti, kurią kryptimi turėtume judėti.
Kalbant apie endokrinines ligas, jei šalia tokio galbūt priepuolinio prakaitavimo, yra kraujospūdžio pakilimo epizodai, kas dažnai diferencijuojama kaip nervinio jautrumo ar panikos atakos, tai yra viena ligų, kuri pasireiškia tokiais priepuoliais. Jei dar yra ir svorio kritimas, vertiname, ar nėra skydliaukės ligų, diagnozuoto diabeto. Taigi tų situacijų yra labai daug ir geras specialistas vertina simptomų visumą“, – kalbėjo Dž. Veličkienė.
Vienas populiarus tyrimas – pinigų švaistymas
Paklausta, kokių yra nustačiusi sudėtingiausių sveikatos būklių, kurių vienas iš simptomų buvo pasikeitęs prakaitavimas, gydytoja visų pirma įvardijo labai sunkios, užleistos, ilgai nediagnozuotos ir negydytos tirotoksikozės (kai yra suaktyvėjusi skydliaukės veikla) atvejį
„Moteris buvo netekusi beveik pusės savo svorio ir visiškai išsekusi, ją ilgą laiką vargino didelis prakaitavimas, bet tai ji siejo su menopauze ir nesikreipė į gydytojus. (...)
„Naktinis prakaitavimas gali būti vienas iš onkohematologinių ligų, lėtinių infekcijų, pavyzdžiui, tuberkuliozės signalų. Tai gali išduoti ir kepenų, inkstų ligas.“
Kitas visai nesenas atvejis, kai vienintelis apčiuopiamas simptomas pacientui buvo būtent padidėjęs prakaitavimas. Atlikus tyrimus buvo nustatyta akromegalija, kai organizme gaminasi per daug augimo hormono ir atsiranda vidaus organų, medžiagų apykaitos pokyčiai“, – pasakojo profesorė.
Tuo metu nors su didesniu prakaitavimo gali būti siejamas ir kortizolio perteklius, gydytoja atkreipė dėmesį, kad dabar paplitusi praktika pacientams savo iniciatyva aktyviai darytis šio hormono tyrimus nėra pagrįsta.
„Niekada diagnostikai nenaudojame vieno kortizolio tyrimo, iš karto atliekame specifinius dinaminius mėginius. Vien tik tirti kortizolį yra neracionalus lėšų naudojimas, tai neleidžia nei patvirtinti nei paneigti informaciją apie būklę“, – sakė ji.
Šaltas prakaitas – dėl streso
Pašnekovės aiškinimu, tuo metu dažnas simptomas – delnų ar pėdų prakaitavimas – dažniausiai yra streso pasekmė.
„Su tuo dažniau susiduria žmonės, kurie turi padidintą nervinį jautrumą ir jis vegetacinei nervų sistemai, kuri turi įtakos prakaito liaukoms kaip tik ir sukelia delnų prakaitavimą.
Pasak gydytojos, nors rankos gali gausiau prakaituoti esant skydliaukės sutrikimams, endokrinologai dažnai be tyrimų gali atskirti, ar tai išties jis nulėmė prakaitavimą:
„Jei tai yra emocinis delnų prakaitavimas, dažniausiai rankos būna šaltos ir prakaitas šaltas, esant skydliaukės ligos suaktyvėjimui prakaitas ir rankos dažniausiai būna šiltos.“
Paklausta, ar suradus prakaitavimo priežastį ir pradėjus ją spręsti, automatiškai dings ir prakaitavimas, Dž. Veličkienė teigė, kad viskas priklauso nuo ligos pobūdžio.
„Daug endokrininių ligų galime pagydyti ir pasikeitus hormonų, medžiagų apykaitai prakaitavimas sugrįžta į įprastas vėžes. Bet yra nemažai ligų – inkstų ar kepenų, kurios negali būti iki galo išgydytos. Tokiais atvejais prakaitavimas gali išlikti, jei liga yra tik valdoma“, – konstatavo endokrinologė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
