Viskas prasidėjo 2024 metais, kai „TikTok“ platformoje Astą ėmė sekti nepažįstamas vyras. Jie susipažino tiesioginės transliacijos metu.
Iš pradžių jis elgėsi maloniai, jie bendravo, jungdavosi žaisti. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad vyras yra agresyvus.
„Tą agresiją jis pradėjo rodyti maždaug po pusės metų. Žinokite, šmeižė mane visaip, kad aš buvusi prostitutė, kad aš parsidavinėju, su visais miegu. Antraštes rašo, deda mano foto. Mano kontaktus buvo paviešinęs. Labai daug problemų, žinokite“, – pasakoja Asta.
Nepažįstamas vyras sugadino gyvenimą
Vilnietė mano, kad maniakas gali būti ją įsimylėjęs. Tačiau būdai, kuriais jis siekia dėmesio, šokiruoja.
„[Jis] man sako: aš vis tiek jai sugadinsiu gyvenimą, ji vis tiek bus mano, tegul man gimdo vaikus“, – persekiotojo komentarus perfrazuoja Asta.
Nors Asta jį užblokavo, vyras vis tiek nerimsta. Galimai per kitą gerbėją sužinojęs jos adresą, jį skelbia viešai. Negana to, ieškojo jos darbe.
„Buvo atvažiavęs iš Kauno, ieškojo mano darbovietės. Paskui grasino man, kad atleis mane iš darbo, aš sėdėsiu prie konteinerio“, – pasakoja pašnekovė.
„Sako, žinau, kur gyveni. Komentaruose rašo mano adresą“, – priduria Asta.
Grasina jis ne tik komentaruose. Kol Asta jo buvo neužblokavusi, persekiotojas baugino asmeniškai.
„Taip. Sako: „Atvažiuosiu, pasamdysiu. Saugokis, dairykis per petį“, – vardija Asta.
Į policiją nesikreipė
Dėl persekiotojo Astai teko keisti telefono numerį. Mat tas pats maniakas jį paviešino ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir pažinčių portaluose.
„Man vyrai kiek skambinėjo, klausinėjo. Sakau, mane persekioja“, – prisimena ji.
Vilnietė įtaria, kad jos telefono numerį persekiotojas gavo iš pažįstamo ūkininko, kuris irgi lankosi „TikToke“.
Visgi dėl persekiojimo Asta kol kas nesikreipė į policiją. Sako, kad renka įrodymus: vaizdo įrašus, ekrano nuotraukas ir kt.
Asta įtaria, kad persekiotojas gali turėti protinę negalią.
„Nesveiko proto žmogus. Nu kiek galima? Ką aš blogo žmogui padariau? Todėl, kad įsimylėjo, dabar tokiu būdu man kerštauja, nori, kad būčiau su juo. Kaip tu, žmogau, mane bandai prie savęs prisitraukti? Kaip tik aš tau jausiu tik negatyvą ir atsiribojimą“, – sako Asta.
Teisėsaugai pateikite įrodymus
Kaip tiriamas persekiojimas, kiek anksčiau yra aiškinęs teisininkas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Jis pabrėžė, kad kaip įrodymą galima pateikti įvairių duomenų. Vieni paprasčiausių – skaitmeniniai: žinutės, vaizdo įrašai ir kt.
„Net naudojant anoniminę kortelę, galima nustatyti asmens lokaciją. Visuose miestuose ir išvažiavimuose esančios vaizdo kameros leidžia nustatyti, ar tas pats automobilis persekiojo kitą. Jei įvykdomas padegimas, tikrinami degalinių įrašai (ar pirktas benzinas bakelyje), parduotuvių kameros (jei pirktas peilis ar medžioklinis ginklas). Grasinančios žinutės ir el. laiškai išlieka serveriuose net ir juos ištrynus iš įrenginių“, – balandžio 29 d. kalbėjo advokatas.
Tyrimas dėl grasinimo nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo nutraukiamas tuo atveju, jei nenustatoma, kad grasinimas yra realus.
„Konflikto metu išsakyti negražūs žodžiai dažnai vertinami tik kaip emocija. Tačiau jei asmuo įsigijo įrankių (virvę, peilį, šautuvą), pradėjo sekti judėjimo kryptį ar tai užfiksavo kameros – tai jau realus pasikėsinimas. Jei papildomų įrodymų nėra, tyrimas nutraukiamas kaip tiesiog emocijų protrūkis“, – akcentavo M. Kukaitis.
Panašiai ir kitais atvejais, kai galimai vykdomas terorizavimas, pavyzdžiui, jei padegamas automobilis. Teisėsauga taip pat turi nustatyti, ar veiksmas buvo tyčinis. Jei tai pasitvirtina, kitas žingsnis – nustatyti, kokie asmenys veikė.
„Svarbu suprasti, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma konkrečiam asmeniui, o ne įvykiui – reikia įrodyti, kad būtent tas žmogus tai padarė. Atsakomybė tenka tiek pačiam padegėjui, tiek organizatoriui ar užsakovui“, – komentavo M. Kukaitis.
Svarbiausia – kreiptis laiku
Advokatas akcentavo – jei sulaukėte grasinimų, svarbiausia laiku kreiptis į policiją. Tuomet pateikite visus turimus įrodymus, o jei įtariate, kas grasina ar persekioja, taip pat pasakykite policijos pareigūnams.
„Kreipimasis yra esminis žingsnis. Būtina, kad pradiniai tyrimai būtų atlikti kuo greičiau: patikrintos aplinkinės degalinės, ieškoma kuro talpų, kvapų ar dėmių ant įtariamojo drabužių bei batų“, – sakė M. Kukaitis.
Vis dėlto, jei bus kreiptasi per vėlai, gali aplankyti nusivylimas. Seneseniems įvykiams sunkiau surinkti visus reikiamus įkalčius, todėl tyrimas gali būti nutrauktas.
„Jei praeina daug laiko (pavyzdžiui, pusmetis), kvapai ir kiti pėdsakai tiesiog išnyksta, o drabužiai pasikeičia. Paprastai nusikaltėliai bando slėpti ar naikinti įkalčius bei susikurti alibi. Nebent yra maniakai, kurie nori parodyti, ką padarė“, – komentavo M. Kukaitis.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo, kuris persekiojo kitą žmogų (jeigu dėl to nukentėjusysis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai), baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Jeigu nustatyta, kad asmuo terorizavo kitą žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, taip pat jei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, jis bus baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
