Taip ji kalbėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nusprendus, kad ministrės pernai pasirašytas įsakymas pridėti 10 taškų prie abitūros egzaminų rezultatų yra neteisėtas.
Ministrė: sprendimą gerbiu, tačiau daryčiau taip pat
Anot ministrės, tokiu būdu buvo suteikta mokiniams galimybė siekti savo tikslų.
„Daugiau negu 4 tūkst. moksleivių būtų tiesiog neturėję galimybės pretenduoti stoti į aukštąsias mokyklas, į universitetus ir kolegijas, ir tiesiog būtų likę už borto visiškai, na, be jokios ateities. Galbūt būtų išvykę į užsienį. (...) Sprendimas (jei reikėtų priimti iš naujo – BNS) būtų tikrai toks pat, nes mano pagrindinis tikslas šiame darbe yra vaikų sėkmė ir visas darbas yra orientuotas į jaunų žmonių sėkmę“, – pridūrė R. Popovienė.
Ministrės teigimu, pavasarį šį sprendimą reikėjo priimti greitai, nes švietimo situacija buvo prasta, valstybiniai brandos egzaminai vyko po reformų, pakeistos ugdymo programos.
„Ta situacija, kokia ji buvo praeitą pavasarį, tikrai, manau, neturėtų būti ateityje. (...) Mokiniai ir mokytojai dirbo be vadovėlių, buvo nepagrįstai pakelta išlaikymo kartelė iki 35 (balų – BNS), kas tikrai įtakojo labai didelį procentą neišlaikančiųjų būtent matematikos egzamino ir ne tik matematikos, mes žinome, kad ir kitų dalykų – biologijos ir istorijos, tai buvo pirmi metai, kada taip atsitiko“, – kalbėjo ministrė.
„Mes jau ir įsivertinome tą situaciją, bet ta situacija buvo paveldėta atėjus dirbti į šitas pareigas. Tikrai įvykdytų reformų pasekmes mes turėjome taisyti. Tai toje situacijoje pasielgti kitaip negalėjome“, – aiškino ji.
Ministrė pabrėžė, jog dėl priimto teismo sprendimo atsistatydinti neketina.
„Tikrai neketinu. Dirbsime ir toliau su komanda ir ieškosime pačių geriausių sprendimų laikant jauniems žmonėms valstybinius brandos egzaminus“, – sakė ji.
BNS rašė, jog LVAT dėl pernai pasirašyto ministrės įsakymo pridėti 10 taškų prie abitūros egzaminų rezultatų nagrinėjo tik norminio akto teisėtumą, todėl, anot jo, tai nedaro įtakos egzaminų rezultatams.
Kita vertus, akcentuojama, jog egzaminų tvarka yra nustatoma kasmet ir ji turi būti nustatyta likus pusei metų iki egzaminų pradžios – jos keisti negalima vykstant egzaminų sesijai ar po jos.
Kaip anksčiau rašė BNS, tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad egzaminų vertinimo komitetų posėdžio sprendimai, kuriais kiekvienam abiturientui visuose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbos, pridėta dešimt taškų, „prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“.
Tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą, motyvuodama tuo, kad komitetų teisiškai ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs ir jais remiantis jau įvykę stojimai.
Pernai liepą paskelbus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, kad kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
R. Popovienė tuomet sakė, kad rezultatų padidinimas maždaug 4 tūkst. abiturientų leido išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir įstoti į aukštąsias mokyklas.
Kita vertus, šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tiems abiturientams, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
