Apie švietimo sistemos prioritetus naujienų portalo tv3.lt laidoje kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Ar reikalingi griežtesnis reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti?
Prezidentas vetavo siūlymą atšaukti griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Kaip tai vertinate ir apskritai – kas laukia toliau?
R. Popovienė: Iš tiesų gerbiu prezidento veto ir, žinoma, Seimas turės apsispręsti, koks sprendimas bus priimtas ir kaip toliau bus. Turime kalbėti apie kokybę, mokinių pasiekimus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus.
Be jokios abejonės, ir praėjusi Vyriausybė buvo nustačiusi, kad 2024 metais jau turėjo įsigalioti sprendimas, kuriuo būtų įvestas slenkstis. Paprasčiau sakant, jeigu mokinys neišlaiko matematikos arba lietuvių kalbos patikrinimo, jis tiesiog negali toliau mokytis gimnazijos klasėje.
Matyt, ir tuomet buvo pamatyta, kad yra labai daug problemų ir to įgyvendinti nepavyks, todėl sprendimas buvo atidėtas dvejiems metams. Per tuos dvejus metus taip pat jokie sprendimai nebuvo priimti.
Dėl to mūsų siūlymas buvo atsisakyti slenksčio, nes vis dėlto pagrindinis valstybės uždavinys yra suteikti pagalbą vaikui, pamatyti, kur iš tiesų yra pagrindinės jo spragos, ir pasiekti, kad jis, atėjęs iki 10 ar 12 klasės, tikrai galėtų išlaikyti pasiekimų patikrinimus.
Tikrai gerbiame prezidento siūlymą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar įvestas slenkstis šios problemos neišspręs, ir sutinka, jog turi būti laikotarpis, per kurį tam būtų pasiruošta. Dėl to siūlymas atidėti trejiems metams iš esmės tikrai suteikia laikotarpį, per kurį būtų galima rasti sprendimus ir tam pasiruošti.
Iš tikrųjų problema yra didelė. Kad ir kokį sprendimą priimtume, ji išlieka. Galbūt iki šiol niekas nematė. Jeigu vaikas neišlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, jis tiesiog negaus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo. Tuomet jis negalės tiesiog rinktis, ko norės, tarkime, profesinėje mokykloje.
Turėdamas tik pradinio išsilavinimo pažymėjimą, vaikas galėtų rinktis tik pačią žemiausią, antro lygio kvalifikacijos programą. Tokių programų yra labai mažai, jos taikomos vaikams, turintiems ypatingų specialiųjų poreikių, taip pat grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Matome, kad iš tiesų ši problema yra labai didelė.
Ar tai didelė problema?
Ar ši problema didelė ir ar daug vaikų yra ties ta riba, dėl kurios galėtų patekti į tokią nemalonią situaciją?
R. Popovienė: Tokių vaikų turime. Šiandien, pavyzdžiui, yra 5 tūkst. vaikų, kuriems nepasisekė matematikos patikrinimas. Šiuo metu mokslas pas mus yra privalomas iki 16 metų. Galėtume sakyti, kad tie vaikai gali net ir nesirinkti tos žemiausios kvalifikacijos, tačiau tokioms programoms šiandien turime tik apie tūkstantį vietų.
Tuomet dalis vaikų tiesiog būtų gatvėje ir turėtume tikrai daug problemų – ir socialinių, ir įvairių kitų, susijusių su žalingais įpročiais. Galbūt ir praėjusi Vyriausybė to tiesiog neįžvelgė ir nematė. Tie, kurie dabar tikrai siūlė, kad reikia to slenksčio čia ir dabar, taip pat nematė šios problemos.
Noriu pasakyti, kad pereinamasis laikotarpis bus skirtas tam, kad tikrai didelį dėmesį sutelktume į pagalbos skyrimą tiems vaikams, profesinį orientavimą, karjeros specialistų stiprinimą.
Valstybė šiandien skiria 20 valandų konsultacijoms, jas apmoka, tačiau vaikai kartais į jas net nenueina. Turėtume skirti dėmesį tam, kad vaikas iš tiesų gautų tas konsultacijas, jas lankytų ir galėtų išlyginti savo spragas.
Yra savivaldybių, kurios tikrai turi labai gražių pavyzdžių – ir Marijampolės savivaldybė, ir kitos, kur veikia visa pagalbos mokiniui sistema. Tikrai ieškosime tų gerųjų pavyzdžių, kad jie būtų įdiegti visose savivaldybėse, nes rezultatai jose labai skirtingi. Vienur jie tikrai labai geri, kitur – truputėlį žemesni.
Žinoma, tam įtakos turi ir socialinės, ekonominės sąlygos, yra labai daug įvairių aspektų. Iš kitos pusės, šalia matematikos ir lietuvių kalbos vaikai mokosi dar 12 kitų pagrindinių dalykų, kurie jiems galbūt labai gerai sekasi. Galbūt nesiseka tik matematika arba lietuvių kalba.
Kodėl sunkiausiai sekasi su matematika ir lietuvių kalba?
Gal esminis klausimas ir problema yra ne tai, kad reikėtų vis nukelti terminą ir nuolat grįžti prie šio klausimo, o ieškoti pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai neišlaiko būtent šių dalykų – matematikos ir lietuvių kalbos?
R. Popovienė: Vaikų gebėjimai yra labai skirtingi. Vienam galbūt labiau sekasi humanitariniai dalykai, kitam – tikslieji mokslai. Tikrai ne visi vienodai gerai moka matematiką. Svarbiausia, kaip ir minėjau, kad valstybė laiku pamatytų problemas ir suteiktų pagalbą nuo pat žemesnių klasių.
Tai yra tie klausimai, kuriuos kelia ir mokytojai. Diskusijose labai aiškiai išsakėme, kad pagrindinis tikslas dabar bus sutelktas į tai, jog jau nuo žemesnių klasių matytume, kur vaikui sekasi sunkiau, kiek įmanoma išlygintume tas spragas ir suteiktume pagalbą.
Iš tiesų daug vaikų labai puikiai išlaiko patikrinimus. Noriu pasakyti, kad po 10 klasės jie patys sąmoningai renkasi profesinę mokyklą. Šiandien tikrai turime akcentuoti, kad profesinis mokymas yra labai populiarus. Labai džiugu, kad vaikai patys renkasi profesines mokyklas bei įvairias profesijas.
Jų yra daugiau negu pernai. Pernai po 10 klasės profesinį mokymą rinkosi apie 4 tūkst. vaikų, o šiais metais jau matome, kad profesinę mokyklą pasirinko beveik 5,5 tūkst. mokinių. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, turėsime laikotarpį, per kurį iš tiesų tam turės būti skiriamas didelis dėmesys.
Viena lietuvių kalbos mokytoja kalbėjo apie neraminančias tendencijas – vaikai nebemoka bazinės lietuvių kalbos ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas pagrindinėms lietuvių kalbos žinioms įtvirtinti. Ar stengiamės prisitaikyti prie tendencijų, kurios masiškai plinta iš socialinių tinklų?
R. Popovienė: Iš tiesų jūs labai tiksliai pasakėte. Gyvename technologijų amžiuje, kuriame viskas labai greitai keičiasi. Natūralu, kad ir vaikai, ir jauni žmonės nori kuo greičiau prisitaikyti prie technologijų kaitos.
Žinoma, vaikai galbūt daugiau susiduria su įvairiomis technologijomis, mažiau rašo arba mažiau lavina kitus įgūdžius. Kalbant apie tai, negalėčiau taip vienareikšmiškai pasakyti, žiūrint į įvairius atliekamus tyrimus, kuriuose dalyvauja Lietuva.
Juose dalyvauja ir ketvirtokai, ir aštuntokai, taip pat atliekamas EBPO PISA penkiolikmečių skaitymo, gamtamokslinio ir matematinio raštingumo tyrimas. Žinoma, jeigu tokias tendencijas mokytojai pastebi ir akcentuoja, tikrai turėtume visi kartu susėsti ir atkreipti dėmesį į metodikas, galbūt ugdymo programas ar kitas sritis.
Ta kryptimi tikrai tikslingai dirbama. Vyksta mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai, peržiūrime ugdymo programas. Tai yra dalykai, dėl kurių kartu dirbdami su pedagogais ir švietimo ekspertais turėtume ieškoti sprendimo būdų.
Kaip dėl pagrindinių, bazinių matematikos žinių? Taip pat girdima nemažai tėvų ir mokytojų pasipiktinimo, kad vaikai nebemoka pagrindinių matematikos dalykų.
R. Popovienė: Nežinau, galbūt nereikėtų į tai žiūrėti taip pesimistiškai. Kaip ir minėjau, atliekama tikrai daug tarptautinių tyrimų, kuriuose Lietuva dalyvauja. Yra ir TIMSS matematikos bei gamtos mokslų tyrimas, kuriame dalyvauja ketvirtokai.
Iš tiesų ketvirtoje klasėje pagal matematikos ir gamtos mokslų rezultatus esame tarp lyderių Europoje. Aštuntoje klasėje tikrai siekiame Europos šalių vidurkį, o kalbant apie penkiolikmečius, taip pat esame aukščiau Europos Sąjungos šalių vidurkio. Tad sakyti, kad visiškai neturime pasiekimų arba vaikai tikrai neturi žinių, galbūt neturėtume.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
