Smunkantys valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) reitingai yra jų buvimo valdžioje itin nepalankiu metu rezultatas.
Sėkmė kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose tikėtina opozicinėms partijoms, šalies vairą iš konservatorių jau gali ruoštis perimti socialdemokratai, prognozuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Tiesa, abejoja, ar pastarieji tam pasiruošę.
Taip V. Dumbliauskas vertina rinkos ir viešosios nuomonės tyrimus, pagal kuriuos naujos kadencijos parlamente veiktų penkių politinių partijų atstovai – socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, liberalsąjūdiečiai ir konservatoriai su krikščionimis demokratais.
„Valdančioji partija, svarbiausia partija, piliečių akyse yra atsakinga už visa tai, kas vyksta šalyje, nes, kad ir kaip būtų, ji yra pati svarbiausia koalicijos partija, kad ir ką darytų liberalai, didžiausia atsakomybė krinta ant Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų. Pirmiausia ji matoma kaip valdančioji partija. Situacija šalyje nėra labai linksma: krizė šiek tiek suvaldyta, bet artėja kita krizė ir daromi nepopuliarūs sprendimai. Palyginti visiškai nemažai procentų pasisako už šią partiją, nes ji nedėkingu metu atėjo į valdžią, ir visas tas laikotarpis jai nedėkingas, ir šia prasme jokių laurų negalima pelnyti, kai reikia priimti nepopuliarius sprendimus“, – naujienų agentūrai ELTA smukusius konservatorių reitingus komentavo politologas V. Dumbliauskas.
Kaip pavyzdį jis pateikė šios savaitės pradžioje valdžios pasiūlytą pensijų skaičiavimo tvarką, pagal kurią apskaičiuojant naujas pensijas siūloma nebeįtraukti sovietmečiu gautų pajamų.
Viešojoje erdvėje kalbėdamas Premjeras Andrius Kubilius pabrėžia savo kolegų dešiniųjų Latvijoje ir Lenkijoje pergales bei tokios pačios sėkmės tikisi ir savo partijai. Pasak V. Dumbliausko, tai, kad kaimyninėse valstybėse parlamento rinkimus laimėjo dešiniosios partijos, nebūtinai reiškia, jog analogiška situacija bus ir Lietuvoje.
„Taip ir turi kalbėti politikas, kuris mato, kad jo pakraipos partijos laimi, bet tai nereiškia, kad ir Lietuvoje laimės. Tai rodo reitingai, labai žemas asmeninis A. Kubiliaus populiarumus. Šia prasme nė kiek nesistebiu: jis turi kažkuo drąsintis arba pakreipti. Normalu, kad politikas bet kokius faktus turi pateikti jam naudingoje šviesoje. A. Kubilius profesionalas ir kalba taip, kaip ir reikėtų kalbėti, aš tą patį sakyčiau, džiaugčiausi, bet tai nieko nereiškia. Lenkų dešinioji Tusko (Lenkijos premjeras, Piliečių platformos lyderis Donaldas Tuskas. – ELTA) partija geriau tvarkėsi negu Lietuvoje, lenkai mažiau krizę jautė, galų gale, jie sugebėjo laviruoti ir zloto kursu“, – dėstė V. Dumbliauskas. Tuo tarpu, jo vertinimu, Latvijos dešiniųjų sėkmės priežastis – rinkėjų pasitikėjimas.
Paprašytas pakomentuoti tai, kad 5 proc. ribą, reikalingą patekti į Seimą, po ilgesnės pertraukos peržengia Liberalų sąjūdis, MRU docentas sakė, kad jiems padėjo viešieji ryšiai. Liberalų ir centro sąjungai (LiCS), neseniai į savo gretas priėmusiai Arūno Valinsko vadovaujamus „prisikėlėlius“, duris į parlamentą užkerta jos vidaus problemos, ryškaus lyderio nebuvimas.
„Tos dvi liberalų partijos iš esmės yra iš to paties kelmo, bet Liberalų sąjūdis kažkaip, matyt, sugebėjo geriau save pateikti, nes LiCS reitingai seniai yra žemi. Liberalų sąjūdžio vadovybė geriau sugebėjo save pateikti, Eligijus Masiulis geriau sugebėjo sutvarkyti viešuosius ryšius. Liberalcentristai neturi ryškesnio lyderio: po Artūro Zuoko išėjimo buvo Gintautas Babravičius, dabar – Algis Čaplikas. Matyt, jie dar neranda savo veido, manyčiau, padarė klaidą prisiimdami mažą, visiškai nereikšmingą Arūno Valinsko partiją. Neįsivaizduoju, ko jie tikisi iš to prisijungimo, nes iš esmės jie prisijungė nulį. Liberalcentristai negali atsigauti po A. Zuoko išėjimo, susidaro įspūdis, kad A. Zuokas jiems paliko negerą palikimą“, – sakė pašnekovas.
Apskritai kalbėdamas apie kitais metais vyksiančius rinkimus, V. Dumbliauskas sėkmę prognozavo dabartinėms opozicijos partijoms.
„Visi reitingai rodo, kad opozicija, socialdemokratai jau, manau, gali ruoštis perimti šalį, tik nežinia, ar jie pasiruošę. Aišku, dar visi metai laiko, dar gali būti visokių poslinkių. Bet kartoju: Tėvynės sąjunga labai nedėkingu metu buvo valdžioje, ir tie dalykai negali neatsiliepti. Yra nepopuliarūs sprendimai, žmonės nesupranta, kad yra pasaulinė krizė ir kad ne A. Kubilius kaltas, bet kad kalčiausi ir Amerikos bankai, kurie pradėjo visą tą košę. A. Kubilius dabar tai srebia ir ant savęs priima smūgius“, – sakė V. Dumbliauskas.
Kita vertus, politikos apžvalgininkas aklai siūlė nepasikliauti rinkos ir viešosios nuomonės tyrimais. V. Dumbliauskas priminė, kai prieš 2008–ųjų Seimo rinkimus liberalai buvo žemiau 5 proc. ribos, bet į parlamentą pateko. Naujosios sąjungos atstovai pagal apklausas turėjo būti Seime, bet į jį nepateko.
„Apklausos yra tiesiog momento nuotaika, o žmogus eidamas į kabiną (balsavimo. – ELTA) labiau pamąsto, tada sprendimas gal būna šiek tiek kitoks“, – kalbėjo politologas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 20–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 18 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių savo balsus būtų skyrę Lietuvos socialdemokratų partijai.
Antroje vietoje pagal populiarumą būtų buvusi Darbo partija. Už ją būtų balsavę 17 proc. rinkėjų.
9 proc. rinkėjų balsai tektų dar vienai dabartinės opozicijos partijai Tvarka ir teisingumas.
Kiek mažesnė dalis – po 6 proc. – balsų būtų skirti dviem dabartinės valdančiosios daugumos partijoms – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams.
Kitoms partijoms gerokai pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų. Ir jų valia šios partijos liktų už įstatymus leidžiančios institucijos ribų.
