Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad artėjantys Seimo rinkimai – pirmieji, kai rinkėjų skaičius pradėjo mažėti. Ateina karta, kuri gimė po 1990-ųjų kovo 11-osios, kai sumažėjo gimstamumas. Įtakos taip pat gali turėti ir emigracija bei augantis nenoras eiti į rinkimus. Pasak politologų, net dėl kartu būsiančio referendumo veikiausiai nepavyks peržengti 50-ies procentų barjero. Tautinėms mažumoms šįkart teks rinktis tarp Valdemaro Tomaševskio ir Viktoro Uspaskicho, o jaunimas rinkimuose aktyviau sudalyvautų įvedus elektroninį balsavimą.
Referendumas didelės įtakos balsavimui neturės
Kaip sako politologas Tomas Janeliūnas, šių Seimo rinkimų situacija mažai kuo skiriasi nuo praėjusiųjų, o referendumas taip pat nėra daug ką lemiantis veiksnys, tad 50 proc. rinkėjų barjeras tikriausiai nebus peržengtas. 2008-aisiais vykusiuose Seimo rinkimuose balsavo 48,13 proc. visų rinkėjų. Iš anksto šiuose rinkimuose balsavo dar 3,99 proc. rinkėjų, tad iš viso nuomonę pareiškė 52,12 proc.
„Aš palaikyčiau tą poziciją, kad ženklaus padidėjimo [balsavime] tikrai nebus. Praėjusį kartą buvo referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės, tai daug žmonių nepritraukė, o šįkart – vos ne tos pačios tematikos klausimas“, – su LRT.lt kalbėjo politologas.
Tuo metu kitas politologas A. Krupavičius įsitikinęs, kad viskas priklausys nuo bendro rinkėjų skaičiaus: „Kadangi VRK prognozuoja, kad rinkėjų skaičius bus mažesnis, tai tokiu būdu pasikeis santykis dalyvaujančių rinkėjų su bendru rinkėjų skaičiumi. Jeigu rinkimuose dalyvautų maždaug toks pat rinkėjų skaičius kaip ir per ankstesnius vykusius rinkimus – 45-48 proc. – tai santykinis skaičius bus didesnis ir, dėl sumažėjusio rinkėjų skaičiaus, yra nemenka tikimybė, kad šįkart rinkimuose dalyvaus daugiau nei 50 proc.“
Tačiau T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad yra neatitikimų tarp duomenų, kurie pateikti per gyventojų surašymą ir tų, kurie yra VRK sąrašuose. „Tai galima manyti, kad jos iš esmės neatitinka realaus sumažėjimo, kuris yra užfiksuotas“, – priduria politologas. Skaičiuojama, kad šiemet rinkimuose galės dalyvauti 2,57 mln. rinkėjų (2008-aisiais vykusiuose registruotų rinkėjų buvo beveik 2,7 mln.).
Gali lemti ir oro sąlygos
Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad nežymus aktyvumas gali būti dėl naujų partijų ėjimo į rinkimus. O tų partijų – ne viena. Šiemet į Seimą susiruošė Demokratinė darbo ir vienybės partija, „Drąsos kelias“, Emigrantų partija, Lietuvos žmonių partija, „Lietuvos sąrašas“, Sąjunga TAIP. Rinkimams registravosi ir atkurta Tautininkų sąjunga.
„Tai galbūt dėl naujų partijų padidės ir rinkėjų skaičius, bet sunku tiksliai pasakyti. Jaučiama tam tikra apatija, daug neapsisprendusių, todėl daug ką gali nulemti net koks tą dieną bus oras. Man panašiau, kad 50 proc. neperžengs“, – LRT.lt paprašytas prognozuoti atsakė V. Dumbliauskas.
Kiek atsargesnis politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, kuris nedrįso spėti, kiek tiksliai gali susirinkti į rinkimus. Skirtis, pasak jo, šie rinkimai nuo praėjusių neturėtų ir taip pat užsiminė, kad daug ką gali lemti ir tokios banalios priežastys kaip oro sąlygos.
„Spėti, 5 proc. daugiau ar mažiau – sudėtinga. Jeigu aktyvumas mažėtų, galima būtų paaiškinti, kad rinkėjai labiau nusivilia ir nepasitiki tuo, ką kalba ir žada politinės partijos, didžiulė emigracija. Jeigu aktyvumas didėtų, tada reikėtų aiškintis, kodėl padidėjo“, – teigia V. Laučius.
Jaunimo aktyvumą padidintų el. balsavimas?
Kalbėdami apie jaunimo aktyvumą politologai – vieningi. Pasak jų, remiantis apklausomis ir statistikos duomenimis, jaunimas yra pasyvi rinkėjų grupė ir sudominti juos sunku.
„Dirbu su studentais ir matau, kad yra pakankamai pasyvūs. Jeigu auditorijoje būna 100 studentų ir paklausiu, ar priklauso kokiai nors politinei organizacijai, tai pakelia rankas vienetai. Mūsų pilietinis aktyvumas tikrai žemas. Aktyvios yra jaunimo organizacijos, bet jie daugiau apima tam tikrą grupę studentų, kurie studijuoja socialinius mokslus, o jei kokią kitą mokslo kryptį studijuoja, tai pakankamai politiškai pasyvūs. Tai didelio aktyvumo nesitikiu“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tuo metu šią savaitę buvo pradėta vykdyti pilietiškumo skatinimo kompanija „Man ne dzin“, raginanti aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose jaunimą. Įvairiais plakatais ir lankstinukais viešajame transporte jaunimas kviečiamas ateiti prie balsadėžių. Tačiau, pasak T. Janeliūno, tokių akcijų istorijos tėkmėje buvo ne viena: „Aišku, jos gal kiek paskatina, bet esminio lūžio, kad jaunimas imtų aktyviau dalyvauti, nepastebėčiau.“
V. Laučius atkreipia dėmesį, kad aktyvumą rinkimuose remia didžiulė emigracija, o emigruoja nemenka dalis jaunimo. „Manau, kad prie jaunimo aktyvaus dalyvavimo prisidėtų internetinio balsavimo galimybė. Jeigu per būsimą Seimo kadenciją užtektų politinės valios tai padaryti, tai tikrai galėtų padidinti jaunimo aktyvumą. Įskaitant ir tą, kuris gyvena už Lietuvos ribų“, – tikina politikos apžvalgininkas.
Tautinės mažumos rinksis tarp V. Tomaševskio ir V. Uspaskicho
Praėjusiais metais vykę savivaldybių tarybų rinkimai parodė, kokios vieningos balsuojant gali būti tautinės mažumos. „Lenkų rinkimų akcija turi savo atstovus miesto taryboje, tikrai sėkmingi lenkų rinkimų akcijai buvo rinkimai į Europarlamentą. Šiuo atveju nemenka dalimi lėmė menkas rinkėjų aktyvumas. Jeigu rinkėjai bus pasyvūs, tai lenkų rinkimų akcija, kuri turi gerai mobilizuojamą rinkėjų korpusą, tikrai turi nemenkas galimybes patekti į Seimą“, – aiškino A. Krupavičius.
T. Janeliūno nuomone, savivaldos rinkimai yra mažesnio piliečių aktyvumo, nes žmonės labiausiai mėgsta eiti į prezidento ir Seimo rinkimus. Tuo metu V. Laučius priduria, kad per savivaldos rinkimus tam tikruose Lietuvos regionuose aktyvumą buvo galima sukelti kitokiais būdais nei Seimo – galbūt Vilniuje ar Vilniaus krašte tai pasiteisino, bet per Seimo rinkimus specifika esą kita.
„Ir tie regionai, kuriuose kompaktiškai gyvena kitataučiai, gali šiek tiek kitaip įsivaizduoti savo lūkesčius ir pirmenybę skirti kitoms partijoms. Tarkime, lenkai Vilniaus krašte ar lenkai ir rusai, kurie ketina jungtis ir dalyvauti bendru sąrašu, jų rinkėjai turės rinktis tarp pono V. Tomaševskio ir V. Uspaskicho, už kurį paprastai nemažai kitataučių balsuoja“, – LRT.lt sakė V. Laučius.
Šįmet 2012-2016 m. Seimo rinkimai vyks spalio 14-ąją. Antrasis rinkimų turas viendmandatėse apygardose įvyks spalio 28-ąją. Į rinkiminę kompaniją įsitraukė 28 politinės partijos ir daugiau kaip keturiasdešimt savarankiškų kandidatų.
V. Radžiūnas
