Ukrainos ir Gruzijos, kurioms Briuselyje susitikę NATO užsienio reikalų (UR) ministrai nesuteikė Narystės veiksmų plano (NVP), perspektyvos patekti į Aljansą be šio plano politologams kelia abejonių.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas K.Girnius BNS sakė, jog Ukrainos ir Gruzijos laukia ilgas narystei reikalingų kriterijų patenkinimo procesas, ir šuo atžvilgiu Briuselyje priimti sprendimai yra nedidelis pasistūmėjimas į priekį.
„Tai labai kuklus žingsnis, juo labiau, kad Vokietijos UR ministras pabrėžtinai pareiškė, kad nepaisant visų priemonių, ką (Ukraina ir Gruzija - BNS) dabar darys, vis tiek turės atlikti tai, ko reikalauja NVP, ir nebus jokio sutrumpinto kelio į narystę. Reikia prisiminti, kad buvo šiokios tokios viltys po Bukarešto, kad jau gal gaus tą NVP, o dabar aiškiai kalbama, kad čia ilgas ir sudėtingas kelias“, - kalbėjo politologas.
Kitas instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas BNS sakė manantis, jog Briuselyje priimtus sprendimus galima laikyti žingsniu į priekį, tačiau jis suabejojo, „ar tai tikras kelias“ - ar iš tiesų galima būtų tapti NATO nariais be NVP.
„Lietuva interpretuoja, kad tai, kas buvo suteikta - nacionalinės veiksmų programos - yra tam tikras NVP pakaitalas, kad kuriamas naujas kelias šioms valstybėms į Aljansą. Bet, aišku, niekas negarantuoja, tarkim, vokiečiai, jog vėl neiškils klausimas dėl realios šių valstybių narystės. Gali iškilti klausimas apie tai, kad šios šalies neturi NVP“, - kalbėjo politologas.
L.Kasčiūnas BNS sakė dabartinėmis sąlygomis vertinantis UR ministrų susitikimo sprendimus teigiamai, tačiau, jo nuomone, susitikimas Briuselyje parodė, kad Aljansas neturi bendros pozicijos dėl plėtros Rytų kryptimi.
„Sutinku su nuostata, kad Lietuva su sąjungininkais sugebėjo iš esmės pasiekti tai, kas buvo įmanoma pasiekti tokiame kontekste. Bet vertinant apskritai dėl perspektyvų gal reikėtų sakyti, kad NATO šalys neturi vieningos politikos NATO plėtros į Rytus klausimu. (...) Dėl narystės NATO reikalingas vienbalsiškumas, bet sąlygos dabar ir gal po kelių metų nerodytų aiškaus signalo, kad tas vienbalsiškumas gali atsirasti“, - teigė politologas.
Abu pašnekovai priminė, kad šiuo metu Ukraina ir Gruzija turi vidinių problemų, trukdančių pateikti į Aljansą. Pirma, nemažai Ukrainos gyventojų, priešingai nei Gruzijos žmonės, nepalaiko narystės Aljanse idėjos. Antra, Ukrainos Sevastopolio uoste stovi Rusijos karinis laivynas, šios šalies karinė pajėgos yra ir faktiškai atskilusiuose Gruzijos regionuose, kurių nepriklausomybės ji pati nepripažįsta. L.Kasčiūnas pastebėjo, kad šiuo metu Gruzijai įstojus į NATO, tai reikštų, jog Aljanso narės viduje gali būti svetimos valstybės kariuomenė.
„Tai visiškai neoptimalios sąlygos narystei. NATO kaip save gerbianti organizacija turi savo kriterijus narystei ir kol šitos šalys nepatenkins tų poreikių, nieko nebus“, - reziumavo K.Girnius.
Šią savaitę Briuselyje vykusios Šiaurės Atlanto Tarybos sesijos metu, kurioje NATO ir pakviestųjų šalių užsienio reikalų ministrai aptarė svarbiausius Aljanso politinės darbotvarkės klausimus, Gruzijai ir Ukrainai nebuvo pasiūlytas Narystės veiksmų planas (NVP) - pradinė priemonė, skirta parengti prie Aljanso prisijungti norinčius partnerius.
Ministrai sutarė toliau remti Gruzijos ir Ukrainos narystės Aljanse siekius stiprindami dvišales NATO - Gruzijos bei NATO - Ukrainos komisijas, rengsiančias specialias metines bendradarbiavimo programas. Kaip vykdomos individualios nacionalinės programos, kartą per metus bus aptariama NATO susitikimuose, po to Aljanso šalys darys savo išvadą apie Ukrainos ir Gruzijos pažangą.
Iki susitikimo Briuselyje ekspertai neatmetė galimybės, kad JAV ir Rytų Europos šalys, remiančios Ukrainos ir Gruzijos valdžios siekį prisijungti prie NATO, dės pastangas, kad Kijevas ir Tbilisis galėtų tapti Aljanso narėmis ateityje ir be NVP. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) pabrėžė, kad „NVP šiandien neišgaravo“, duodamas suprasti, kad abi šalys tam tikru metu gali prisijungti prie šios procedūros.
NATO narystės perspektyvą Tbilisiui labiausiai užtemdė rugpjūtį kilęs penkių dienų karas su Maskva dėl separatistinio Pietų Osetijos regiono. Kijevo galimybės gauti narystės veiksmų planą yra menkos dėl Ukrainoje nesiliaujančios politinės suirutės bei didelės šalies gyventojų dalies, pasisakančios prieš šalies narystę Aljanse.
Rusija kategoriškai prieštarauja Gruzijos ir Ukrainos stojimui į Šiaurės Atlanto aljansą.
