Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu mokslininkų atliktoje Lietuvos ir Rusijos santykių studijoje politikams bei diplomatams siūloma švelninti retoriką ir pirmiausia mėginti spręsti nepolitizuotus klausimus, BNS ketvirtadienį patvirtino vienas iš studijos autorių, politologas Tomas Janeliūnas.

Politikos eksperto teigimu, studijoje daroma išvada, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams iki šiol didelę žalą darė "kartais neatsakingas ir perdėtai emocinis retorikos demonstravimas".

"Mes siūlytume diplomatams, politikams, ypač užimantiems reikšmingus postus, laikytis savanoriško bendravimo kodekso, kuris būtų pakankamai neutralus, kuriame nefigūruotų vien tik emociniai pareiškimai, nes tai veikia tarpusavio atmosferą ir tampa nepalankiu fonu, kuris trukdo imtis pragmatiškų konkrečių klausimų sprendimų", - BNS sakė T.Janeliūnas.

Rytų geopolitikos studijų centro atlikta studija pristatyta, kai Lietuvos diplomatijoje jau pasirodė pirmieji ženklai apie Lietuvos pastangas kurti geresnę atmosferą santykiuose su Rusija ir vengti aštrios retorikos kalbant apie dvišalius santykius.

Lietuvos diplomatai praėjusią savaitę pasveikino Rusijos ambasados sprendimą Antrojo pasaulinio karo pabaigą Vilniuje pirmą kartą minėti ne tik gegužės 9 dieną, bet ir gegužės 8-ąją, kaip tai daro visa Europa, o užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, kalbėdamas apie skirtingas istorijos intepretacijas, sakė tikįs, kad "bendras istorijos supratimas ateis su laiku".

REKLAMA

Vis dėlto, kaip pabrėžė T.Janeliūnas, studijos išvadose pabrėžiama, kad Lietuva turi išlaikyti svarbiausius nacionalinius interesus.

"Rekomenduojame, kad reikėtų pradėti nuo nepolitinių klausimų sprendimo. Tai galėtų palengvinti ir pagerinti diplomatinių santykių atmosferą. Tačiau ši santykių atmosfera neturėtų reikšti, kad mes darome nuolaidas Rusijai savo nacionalinių interesų sąskaita", - sakė T.Janeliūnas.

Anot politikos eksperto, dabartinė užsienio politika turi būti apibūdinama kaip tęstinumo politika.

"Nereikia atsisakyti aktyvios Rytų politikos, reikalavimų, kurie seniai išdėstyti Rusijai dėl kaltųjų išdavimo Sausio 13-osios ar Medininkų bylose, dėl okupacinės žalos ar panašiai. Kai kurie iš šių klausimų yra aiškiai įtvirtinti įstatymuose, todėl juos kvestionuoti būtų netikslinga, tai neatitiktų mūsų interesų", - sakė T.Janeliūnas.

Studijoje, kuri atlikta apklausus keliasdešimt Lietuvos diplomatų, politikų, politologų, istorikų ir verslo atstovų, taip pat siūloma tikrinti Rusijos reakciją, kad būtų galima įvertinti jos nusiteikimą gerinti dvišalius santykius.

"Siūlome tikrinti tam tikrą Rusijos reakciją, žiūrėti, kaip ji reaguoja į neutralius ir pakankamai aiškius nusiteikimus spręsti klausimus žemosios politikos srityje, nepolitizuotus klausimus. Nuo to, kaip sekasi pradėti spręsti paprasčiausius klausimus, turbūt priklausytų ir galimybės Lietuvos ir Rusijos santykiams pagerėti iš principo ir atsakyti, ar Rusija yra nusiteikusi pradėdama nuo mažų klausimų sprendimų eiti į derybas ar kompromisų paiešką gerokai sudėtingesniais klausimais", - BNS sakė T.Janeliūnas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų