Apie tai laidoje pasakojo Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.
Fizinis smurtas prieš pareigūnus
Kiek smurtas prieš pareigūnus yra nauja tendencija, o kiek – jau paplitęs reiškinys, kai pareigūnai sutinkami su kirviais ar panašiai?
R. Katinienė: Smurtas prieš pareigūnus, pasipriešinimo tendencija tikrai nėra naujiena nei Lietuvoje, nei Europoje. Su Europos partneriais mes pakankamai aktyviai diskutuojame, kalbame su Europos politikais, kad policijos pareigūno profesija būtų priskirta aukštesnio lygio rizikos profesijai.
Jai būtų galima taikyti platesnes socialines garantijas ir apmokėjimą. Lietuvoje ši tendencija, pasipriešinimas policijos pareigūnams, smurtas prieš juos, tikrai nėra nauja. Pastarieji keli metai rodo augančią tendenciją ir natūralu, kad profesijos populiarumui bei patrauklumui tai bonusų neprideda.
Daugeliui gali atrodyti, kad smurtinės situacijos dažniau fiksuojamos kaimuose. Ar skiriasi agresyvumo lygis, jeigu lygintumėme miestą ir kaimą?
R. Katinienė: Realiai, ko gero, reikėtų labiau paanalizuoti, ar tai dažniau vyksta miestuose, ar kaimuose. Praėjusią savaitę Seime turėjome tarptautinę konferenciją dėl nulinės tolerancijos smurtui prieš pareigūnus. Joje buvo nagrinėjamas būtent šis reiškinys ir tai, ką reikėtų daryti.
Ko gero, labiausiai išryškėjusi tendencija yra ta, kad smurtas dažnai pasireiškia pareigūnams atvykus į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Asmenys neretai būna girti, neadekvatūs, o agresija persikelia ne tik į namų aplinką, bet ir nukreipiama prieš atvykusius pareigūnus. Ši tendencija tikrai yra išryškėjusi.
Savigynos klausimas
Pareigūnų savigynos klausimas turbūt irgi nėra atsitiktinis. Kaip pareigūnai vertina savo galimybę gintis ir kiek tai jiems kelia papildomo streso? Yra žinomi atvejai, kai savigynos tikslais panaudojus ginklą vėliau tenka ne vienerius metus varstyti teismų duris.
R. Katinienė: Čia paskutinė ir, ko gero, pati garsiausia byla, kai buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Į ją labai atkreipė dėmesį tiek pati policijos bendruomenė, tiek vadovai. Mes, kaip profesinė sąjunga, susiduriame su tikrai ne itin retais atvejais, kai policijos pareigūnai panaudoja ne tik šaunamąjį ginklą, bet dažniau ir elektros šoko įtaisus ar kitas priemones.
Pareigūnams šiuo metu tikrai labai dažnai tenka aiškintis dėl galbūt perteklinės jėgos naudojimo ir minti teismų slenksčius. Tokie atvejai tikrai neprideda pasitikėjimo policijos pareigūnams naudoti specialiąsias priemones.
Mes jau pradedame kalbėti su akademine bendruomene, policijos vadovais, politikais, kad smurtas prieš pareigūnus turėtų būti labai aiškiai deklaruojamas kaip smurtas prieš valstybę. Valstybė suteikia policininkams įgaliojimus veikti jos vardu ir palaikyti viešąją tvarką.
Matome, kad patiems policijos pareigūnams trūksta pasitikėjimo valstybe ir pagalbos iš valstybės institucijų. Jeigu konkretizuojant, matome, kad galbūt ta pati imuniteto tarnyba, sukurta policijoje, ne visada tinkamai veikia ir neapsaugo policininkų nuo išorės veiksnių.
Smurtas nėra vien tik tada, kai policijos pareigūnams atvykus į įvykį prieš juos pasipriešinama arba smurtaujama. Matome labai augančią tendenciją elektroninėje erdvėje, kai prieš policijos pareigūnus psichologiškai smurtaujama, o psichologinė prievarta nukreipiama ir prieš jų šeimos narius.
Taip pat matome, kad prokuratūrose, teismuose kartais pritrūksta principinės pozicijos. Galima palyginti, kai psichologinis smurtas nukreipiamas prieš prokurorus ar teismus, iš karto labai garsiai išreiškiamas pasipiktinimas, prašoma policijos pareigūnų pagalbos, kad būtų sustiprinta apsauga.
Kai nukenčia policijos pareigūnai, kartais matome dvigubus standartus, dvigubą nuomonę. Man kartais pritrūksta kolegiško supratimo, pagalbos ir reakcijos į pačią situaciją. Tikrai negalima sakyti, kad niekur nėra to supratimo, bet kartais jo pritrūksta. Paskutinę bylą galbūt tikrai buvo galima vertinti kitaip.
Policijos pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą, ir tai, kiek jis buvo tampomas per teismus, per visas instancijas, kiek sulaukė visuomenės, galbūt ir labai neadekvataus vertinimo bei kritikos, pačiai policijos bendruomenei tikrai nepridėjo pasitikėjimo savimi.
Paskutinis atvejis Jonavoje, manau, dar kartą tai įrodė. Jeigu mes tai galėjome prognozuoti, tai buvo akivaizdus įrodymas, kad policijos pareigūnai ir ateityje vengs naudoti šaunamąjį ginklą ar galbūt kitas specialiąsias priemones. Mano akimis, tai yra labai rizikinga.
Matome augančias tendencijas, kai neteisėtai naudojami šaunamieji ginklai iš piliečių pusės. Manau, kad čia reikėtų labai stipriai susirūpinti, nes kalbame ne tik apie policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai dar turi pareigą atlikti savo darbą, užtikrinti viešąją tvarką ir apsaugoti piliečius, kurie kreipiasi į juos pagalbos.
Policijos pareigūnų trūkumas
Jau ne vienerius metus kalbama, kad policijoje trūksta pareigūnų. Paskutiniais skaičiavimais 1500 yra tas trūkumas. Kiek tai yra gąsdinantis skaičius ir ką apskritai turi prisignalizuoti visuomenei?
R. Katinienė: Profesinė sąjunga, man atrodo, jau maždaug dešimtmetį kalba apie mažėjantį policijos pareigūnų skaičių. Tai tikrai yra labai rimtas signalas. Politikams reikėtų įsivertinti, kokios policijos Lietuvoje reikia ir ką ta policija turėtų atlikti.
Matydami retėjančias gretas, ypač ten, kur labiausiai trūksta pareigūnų, reagavimo, veiklos padaliniuose, kurie pirmieji ateina į pagalbą, kai kreipiasi piliečiai, mes matome didelius krūvius policijoje, pervargimą, psichologinį nestabilumą ir ligas, kylančias iš nuolatinio streso.
Tai signalizuoja, kad visuomenė ne visada laiku sulauks pagalbos. Baisiausia, kai tai yra A ar B kategorijos įvykiai, kai reikia greitai, čia ir dabar, sureaguoti. Taip pat ne visada bus sulaukta kokybiškos pagalbos, o tokių tendencijų jau matome ir dabar.
Politikams siunčiamas labai rimtas signalas. Ir ne tik politikams, bet ir pačiai policijos vadovybei: nustokime daryti nepamatuotas, nepaskaičiuotas pertvarkas, kurios papildomai kelia stresą, nemotyvuoja sistemos, neišlaiko esamų policijos pareigūnų ir nepritraukia naujų.
Politikams tai yra labai rimtas signalas ir dėl teisės aktų, ir dėl greitai sukurtos, galbūt trumpuoju laikotarpiu veikiančios motyvacinės sistemos, kuri didintų profesijos patrauklumą. Taip pat svarbus finansavimas, o kartu su finansavimu turi ateiti ir kontrolė, kaip jis išleidžiamas.
Jeigu tai nebus kontroliuojama, matome situacijų, kai, atrodo, didžiulės sumos nukreipiamos į darbo užmokestį, tačiau, kiek girdžiu iš Vidaus reikalų ministerijos, per Policijos departamentą jos ne visada atkeliauja iki policijos pareigūnų kišenių didesnio darbo užmokesčio pavidalu.
Taip pat labai reikėtų reabilitacijos, kad policijos pareigūnai galėtų atsigauti po patirto streso, smurto protrūkių, didelių darbo krūvių. Čia taip pat matome, kad ne visi policijos pareigūnai gali sulaukti net minimalaus amžiaus, kada galėtų išeiti į pensiją. Dalis jų tiesiog komisuojami dėl sveikatos problemų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ji sugeba tik buitinius nuskaltimus registruoti ir SVARBIAUSIA - valdzia nuo žmonių ginti.
