Ekspertai įspėja, kad jeigu toks duomenų pasisavinimas tikrai buvo, tai jis kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.
O politologai Ignas Kalpokas ir Marius Laurinavičius viešojoje erdvėje neatmeta, kad surinkta informacija gali atsidurti priešiškų jėgų, net ir Kremliaus, rankose.
A. Tapinu teigimu, vienas iš Kultūros ministerijos darbuotojų susisiekė ir papasakojo, kad dieną prieš buvusio kultūros ministro I. Adomavičiaus atsistatydinimą, ministerijoje esą galėjo būti neteisėtai kopijuota jautri informacija, o įvykį dabar raginama tirti teisėsaugai.
Į tai, netrukus, sureagavo ir opozicijos nariai, pareiškę, jog tuoj kreipsis į Generalinę prokuratūrą (GP) bei Valstybės saugumo departamentą.
Reaguodama į šią informaciją pati GP antradienį pranešė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Policijos departamentą su nurodymu atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą ir priimti procesinį sprendimą.
Ekspertai perspėja, tai – nepaprastai grėsmingas dalykas
I. Kalpokas savo feisbuko paskyroje sureagavo į A. Tapino pateiktą informaciją apie tai, jog neva I. Adomavičius su neaiškių vyrų pagalba išnešė Kultūros ministerijos kompiuterių duomenis. Politologas sakė, kad tai keltų tiesioginį nacionalinio saugumo, privatumo ir fizinio saugumo pavojų – nuo asmens duomenų ir adresų nutekinimo, šantažo ir dezinformacijos iki galimo perdavimo priešiškoms jėgoms ir realios rizikos žmonėms bei organizacijoms.
„Kodėl informacija apie tai, kad ex-ministras su neaiškių vyrų pagalba išnešė duomenis iš KM kompiuterių yra nepaprastai grėsmingas dalykas?
1. Kalbam apie neteisėtą prieigą prie duomenų. Niekas nežino, kam tie duomenys atiteko (tikrai nebūtinai Žemaitaitis buvo galutinis gavėjas); bet ir pats savivaliavimas bei požiūris, kad gavom tai darom ką norim, nesvarbu teisėta ar ne vertas atskiro paminėjimo.
2. Kokie duomenys. Pavyzdžiui, apie diplomatines atstovybes, bendradarbiavimą užsienyje ir t.t. Duomenys atitenka žmogui, nevengiančiam viešai girtis, kaip perduotų koordinates priešui. Bet čia kalbam ir apie asmenis bei organizacijas potencialiai nedraugiškose valstybėse (arba valstybėse, kurios yra nedraugiškų valstybių taikiniai), kas gali sukelti tiesioginį pavojų. Arba tie asmenys/organizacijos gali sulaukti kitokio spec. parnybų „dėmesio“. Dar priminsiu, kur vedė nutylėto rinkimų finansavimo gijos – aišku, kad į Rusiją.
2.1. Taip pat potencialiai kalbame apie asmens duomenis, adresus ir pan. visų, turėjusių reikalų su KM (teikusių paraiškas, priklausančių darbo grupėms, taryboms ir pan.) – ir čia kalba ne vien apie perdavimą kažkam, bet elementarų dalyką, žinomą kaip „doxing“ asmens duomenų išviešinimą kaip spaudimo priemonę bei galimybę realiai fiziškai grasinti – iš Sakartvelo, Slovakijos ir pan. pavyzdžių žinom, kad nepatogūs žmonės prie savo namų (kurių adresai kažkaip pasidaro žinomi) sulaukia vadinamųjų „tituškų“.
3. Šantažo/dezinformacijos priemonė. Aišku, jie sakys, kad bijo tik tie, kurie prisidirbę ir tuoj tuoj visokius blogiečius demaskuos. BET nėra nieko paprasčiau, kaip dokumentus patekti selektyviai, ištraukus iš konteksto ir dar įpynus į iš anksto paruoštą pasakojimą, kad atrodytų kaip nors baisiai. Pats faktas, kad žmogus ir organizacija skaidriai gavo kokį nors konkursinį finansavimą bus panaudotas prieš juos - neva protestuoja, nes priklausomi nuo fondų ir t.t. ir pan., nes tikslinės auditorijos akyse čia jau užprogramuota kaip „nuodėmė“. Dar daugiau – nėra sudėtinga tarp autentiškų duomenų įterpti ką nors suklastoto, kad specifiškai atrodytų kaip kokio nors „nusikaltimo“ „įrodymas“ ir tada „nutekinti“. Visa technika sėkmingai atidirbta ir ne kartą taikyta į rytus nuo mūsų.
4. Pats tokio dokumentų pasisavinimo faktas gali būti skirtas kaip gąsdinimo priemonė. Vien tai, kad gali turėti kažką apie tave (nuo adreso, kuriuo gali kas nors atvykti pagąsdinti iki dokumrtų, kuriuos galima „pamasažuoti“) gali veikti kaip faktorius, verčiantis susimąstyti, ar kur nors dalyvauti ir reikštis.
Tai čia tik pirmi į galvą šovę dalykai.
Kitaip tariant, dar viena demonstracija, kad reikalą turim su kriminaline (ar dar blogiau) šutve, kuri tik dėl pavadinimo apsimeta partija. Bet nesu toks naivus, kad tai ką nors pakeistų jų įgalintojų iš prezidentūros ar socbebrų mąstyme“, – rašė jis.
Tokia informacija gali patekti į Kremliaus rankas
Politologas Marius Laurinavičius savo feisbuko paskyroje aptarinėdamas šią temą, rašė, kad ir kokia informacija buvo galimai pasisavinta, ji, greičiausiai, patektų į Kremliaus rankas.
„Ir pabandykite dabar paneigti, kad tam tikra informacija iš kremlinžemaitaitininkų tikrai nenutekės šeimininkams kremliuje...
Mano vertinimu, Kultūros ministerijos darbuotojo ar darbuotojos nerimas šiuo klausimu ne tik, kad pagrįstas, bet ir turi labai realų pagrindą.
O jei manote, kad Kultūros ministerijos kompiuteriuose esanti informacija nedomina ruSSijos tarnybų, atleiskit, bet tokiu atveju tikrai nežinote nei kaip tos tarnybos veikia, nei kokią informaciją renka.
Bet teisėsaugos tyrimo tokie veiksmai neabejotinai reikalauja ir be tos realios galimybės, kad kremlius gali gauti galimybę pasinaudoti ta informacija.
Bet socialdemokratams, žinoma, ir toliau viskas gerai. Jie ir toliau kalbės, kaip ketina stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą kartu su kremlinžemaitaitininkais“, – pateikė savo nuomonę ekspertas.
Tapinas: galimai nusiurbta informacija, susijusi su kultūros finansavimu
A. Tapinas savo feisbuke rašė, kad dieną prieš buvusio kultūros ministro I. Adomavičiaus atsistatydinimą, jam anonimiškai kažkas pasakė, kad ministerijoje galėjo būti neteisėtai kopijuota jautri informacija, o įvykį dabar raginama tirti teisėsaugai.
„Ministrai ministrais, bet šitas dalykas yra daug rimtesnis ir jau reikalauja teisėsaugos institucijų dėmesio, nes Lietuvoje taip daryti negalima.
Vėlgi Kultūros ministerijos darbuotojas pateikė man informaciją su sąlyga, kad išliks anonimas, nes supranta, kad jeigu į ministeriją vis tiek ateis „Nemuno aušros“ ministras, su juo už tai bus susidorota.
O nutiko štai kas:
Dieną prieš atsistatydinant Ignotas Adomavičiaus ministerija sulaukė svečių. Nežinomi vyrai, lydimi paties ministro, vaikščiojo po kabinetus ir iš mūsų darbinių kompiuterių persikėlė norimą informaciją.
Mane asmeniškai paprašė atsitraukti nuo kompiuterio ir viską darė patys. Iš kolegų žinau, kad kai kurių buvo paprašyta tam tikrą informaciją perkelti patiems. Niekam nekilo minties prieštarauti, nes nurodymą duoda pareigas einantis ministras.
Kiek man žinoma, nusiurbta informacija, susijusi su ministerijos ir kultūros finansavimu. Taip pat reikalauta duomenų bazių su Lietuvos atstovybių adresais užsienio valstybėse, visų kontaktų su kuo vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas.
Kultūros ministerijos darbuotojo nuomone, tokiu būdu neteisėtai gautais duomenimis gali būti manipuliuojama ir grasinama besipriešinančiai kultūros bendruomenei, gali būti, kad jautri informacija bus perduota nedraugiškoms šalims.
Aš dar pastebėsiu, kad netiesiogiai tokius veiksmus per LRT radiją neapdairiai patvirtino ir vienas iš NA lyderių Puchovičius.
Rašyti „Facebooke“ čia jau nebeužteks, šitą situaciją privalo ištirti teisėsauga“, – informavo jis.
Adomavičiaus atsakymas: tai yra melas
I. Adomavičius melu vadina visuomenininko Andriaus Tapino paskelbtą informaciją, esą savaitę kultūros ministru dirbęs politikas, lydimas nežinomų asmenų, galimai rinko informaciją iš įstaigos darbuotojų kompiuterių.
„Aš manau, kad jie per daug filmų žiūri arba kitoje dimensijoje gyvena“, – Eltai sakė I. Adomavičius.
„Tai yra visiškas melas. Aš, kaip ministras, dirbau tik savo kabinete – visi žmonės, kurie pas mane ateidavo susitikti, ateidavo pas mane į kabinetą. Aš pas darbuotojus nevaikštau. Fiziškai laiko nebuvo, visada turėjau dirbti iš savo kabineto. Jis yra trečiame aukšte, čia buvo mano rezidencija. Jokie žmonės su manimi nevaikščiojo“, – tikino buvęs ministras.
Visgi, į teisėsaugą dėl galimai paskelbto melo „aušrietis“ nesikreips.
„Nesivelsiu į jų žaidimus. Gal kai kurie žmonės užsiima teismais, jie gal turi laiko. Aš tam laiko neturiu, net noro neturiu. Bet ši informacija yra melas, tai netiesa“, – sakė I. Adomavičius.
Apie tai, kad ministru dirbęs I. Adomavičius gavo duomenų iš Kultūros ministerijos, praėjusią savaitę užsiminė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Visgi, buvęs ministras tikina, kad jam į rankas pateko viešai prieinama informacija.
„Žemaitaitis kalba apie viešus duomenis, pilnai prieinamus. Juos gali pasitikrinti, pasižiūrėti. Tai informacija, kuri susijusi su viešąja erdve. Nėra jokios paslapties, reikia tik žinoti, kur ieškoti. Tie duomenys, kuriuos gavau, juos gavau legaliu būdu“, – sakė I. Adomavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
