Kaip po ketvirtadienį vykusio uždaro komiteto posėdžio sakė jo vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, norima, kad būtų aiškiai detalizuota, kokie radarai, sensoriai, ginkluotė, radioelektroninės priemonės, kinetinės priemonės pasieks kariuomenę.
NSGK taip pat siekia sužinoti, kokių pajėgumų reikėtų ir kiek šie kainuotų siekiant nuo įvairių tipų bepiločių orlaivių uždengti visą Lietuvą.
„Norime žinoti, kur link judame, kada būsime atsistoję ant kojų, kada galim susitvarkyti su tokiu incidentu, kuris buvo. Kada pajėgumą turėsime (...) dronų perėmėjų, sensorių, sistemą, kuri leis tikrai atskirti, kad tai yra dronas. Reikia labai aiškaus atsakymo, nuo kada mes jau visai kitame lygyje būsime“, – aiškino Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, jog aktualijos bus pristatytos kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.
„Dabar koncentracija nukreipta į patį sprendimą, nes nepaisant to, kiek jis kainuos, mums vis tiek reikės jį įgyvendinti. Tai tiktai klausimas, ar mes galėsime greičiau tai daryti, ar reikės papildomų finansinių eilučių, ar reikės papildomo finansavimo“, – aiškino jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis dar antradienį sakė, kad integruotai oro gynybos sistemai išvystyti turbūt prireiks daugiau lėšų, nei anksčiau tam numatyti 500 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
KAM atliktas auditas įslaptintas, tai gal pasaiškinkime kokius praeitos kadencijos darbus norima nuslėpti ?
