NKVC vadovas trečiadienio dieną rengtos spaudos konferencijos metu teigė, jog pirmas signalas buvo gautas iš Latvijos, kur Daugpilyje buvo paskelbtas geltonasis oro pavojus.
Sulaukus signalo sekė informacija iš Lietuvos kariuomenės, radarai fiksavo artėjantį objektą link Lietuvos sienos, ties Ignalinos rajonu.
Apie 9 val. 40 min. buvo fiksuotas sienos kirtimas ir išplatintos žinutės visuomenei. Galimas dronas skrido link Vilniaus, todėl buvo įspėta ir daugiau gyventojų.
„Apie 9.40 val. buvo fiksuotas sienos kirtimas, mes kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu išplatinome pranešimus visuomenei, (...) manomas dronas skrido link Vilniaus ir ta kryptis buvo tokia, kad reikėjo įspėti daugiau gyventojų“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Vitkauskas.
11 val. 09 min. objektas dingo iš radarų, tačiau ar dronas nuskrido į kitą valstybę ar nukrito Lietuvoje, pasak NKVC vadovo, šiuo metu nėra aišku. Objekto stebėjimas radarais nutrūko ties Merkine.
„11 val. 09 min. objektas dingo iš radarų, ar tai lėmė tai, kad žemėjimas įvyko ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito, mes atsakyti šiuo momentu negalime, laukiame duomenų iš mūsų kariuomenės“, – informavo V. Vitkauskas.
Paklaustas, kodėl nekaukė sirenos, V. Vitkauskas pažymėjo, kad jų aktyvavimui reikalingas tam tikras laikas, o pavėluotas sirenų aktyvavimas būtų įnešęs neaiškumo.
V. Vitkauskas sako, kad šiuo metu sunku pasakyti, iš kur tiksliai orlaivis įskrido.
„Jis buvo fiksuotas Ignalinos rajone, ar tai buvo sankirta tarp Latvijos ir Baltarusijos, aš dabar jums negaliu atsakyti, mes turėtume palaukti tyrimų, bet labiausiai tikėtina, kad tai buvo iš Baltarusijos pusės“, – teigė NKVC vadovas.
Pagal parametrus, aukštį ir greitį, NKVC vadovas kalbėjo, jog įskridęs objektas tikriausiai yra dronas. Tačiau koks jis yra ir iš kur skrido, šiuo metu pasakyti negalima.
Pasak jo, gavus informaciją apie įtariamą droną, buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Paklaustas, kodėl jie nenumušė įskridusio objekto, V. Vitkauskas teigė, kad tai gali būti daroma, kai pilotai jį pastebi.
„Oro policija, mūsų žiniomis, buvo aktyvuota, vykdė operaciją. Turime suprasti, kad taikos metu tokie objektai naikinami tiktai tada, kuomet yra vizualinis kontaktas. Kuomet įsitikinama, kad tai yra objektas, kurio mes ieškome, nes vien tiktai radaro duomenų neužtenka, nes yra taikos metas, yra per daug rizikos, kad tokius objektus naikinti“, – komentavo V. Vitkauskas.
Aiškino, kad komunikacija dėl oro pavojaus vyko sklandžiai
Daliai savivaldybių merų teigiant, jog informaciją apie galimą oro pavojaus grėsmę gavo tik iš gyventojų perspėjimo sistemos pranešimų bei žiniasklaidos, V. Vitkauskas tikina, jog komunikacija apie esamą situaciją buvo vykdoma tinkamai.
„Šiuo atveju viskas tikrai vyko pakankamai sklandžiai dėl to, kad faktiškai mes tą budrumo lygį buvome pasikėlę nuo vakar dienos, nes antskrydžių atakos Latvijoje, Estijoje buvo fiksuotos ir nakties metu, ir vakar. Tai budrumo lygis buvo pakeltas“, – sakė NKVC vadovas.
„Turime visą laiką turėti omenyje, kad situacija yra labai greita ir dinamiška, komunikacija tarp parengties pareigūnų savivaldybėse vyko, mūsų komunikatoriai bendravo. Šitoje vietoje sudubliuoti informaciją užima daugiau laiko nei pateikti ją tiesiogiai pirmuoju kanalu – gyventojų informacine sistema. Tai buvo pakankamai greitai ir efektyviai padaryta. Ta sistema suveikė per kelias minutes, gyventojai gavo pranešimus. Jeigu buvo poreikis kažkokiai papildomai informacijai, tai tas kanalas, kuris su parengties pareigūnais nustatytas savivaldybėse, buvo aktyvus ir veikė“, – pažymėjo jis.
Nerimą kėlė situacija ugdymo įstaigose ir priedangose
Išplatinus pranešimą apie oro pavojų, gyventojams nurodyta eiti į priedangas. Vis dėlto, dalis priedangų sostinės apskrityje, pasak gyventojų, buvo užrakintos ir neparuoštos. Tai, anot NKVC vadovo, yra nedovanotina.
„Dabar intensyviai renkame duomenis iš tų objektų, kuriuose buvo fiksuotos tokios spragos. Tai tikrai nedovanotina. Kai vyksta tokios situacijos, ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar ta sistema veikia. Be abejo, laiko faktorius irgi labai svarbus – sureaguoti, atrakinti, nuvykti į vietą, žmogus turi surasti raktus ir panašiai – mes tą suprantame, bet pasirengimas, budrumas mūsų turi būti šiek tiek kitame lygmenyje (…). Oro pavojai, kaip matome, kaimyninėse valstybėse fiksuojami kone kiekviną dieną, tai tikrai nedovanotina“, – sakė V. Vitkauskas.
„Surinkę duomenis iš tų objektų (…), turėsime inspektuoti ir dar kartą dirbti su objektų savininkais, kad tokių dalykų nebūtų“, – akcentavo jis.
V. Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad didžiausias nerimas šį rytą ir dėl reagavimo algoritmų mokyklose, kur dalyje jų nebuvo aišku, ką reikia daryti.
„Instrukcijos neva sako, kad vaikus reikia išvesti į lauką, į stadioną. Tai akivaizdžiai yra sumaišomas reagavimo algoritmas (...). Tai šitoje vietoje tas tikrai nėra toleruotina“, – pabrėžė NKVC vadovas.
„Mokiniai tokiose situacijose turi būti palydimi į rūsius, laukiama instrukcijų, kada oro pavojus atšaukiamas ir grįžtama į klases ir tęsiamas ugdymo procesas. O skambinimas tėvams „atsiimkit vaikus iš mokyklų“ tikrai ne tas būdas, kuris užtikrina tiek vaikų, tiek tėvų, tiek pačių pedagogų saugumą“, – aiškino V. Vitkauskas.
Apie galimus dronus pranešė Baltarusija
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Nerijus Stankevičius spaudos konferencijos metu teigė, jog trečiadienį ryte iš Baltarusijos karinių pajėgų buvo gautas pranešimas apie galimai judančius dronus į Lietuvos teritoriją.
Pasak jo, analogišką informaciją gavo ir Latvija.
Radarams fiksavus atžymas, pasak N. Stenkevičiaus buvo aktyvuotos Baltijos oro policijos pajėgos, pakilo 2 naikintuvai, kurie pakilo iš Amari oro uosto ir pradėjo patruliavimą virš Baltijos šalių.
„Pirmiausia virš Latvijos teritorijos ir paskui, kai mes fiksavome radaruose ženklą, kad artėja tas orlaivis arba bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją – vienas iš oro policijos orlaivių buvo nukreiptas į Lietuvos teritoriją“, – teigė kariuomenės atstovas.
„Užduotis orlaiviams buvo surasti, aptikti, vizualiai identifikuoti skrendantį bepilotį orlaivį ir jį sunaikinti, bet operacija baigėsi tuo, kad ore nebuvo aptiktas joks bepilotis priešiškas orlaivis ir oro policiją vykdantys orlaiviai nutraukė misiją ir grįžo į nuolatinę išsidėstymo vietą į Estiją“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas.
Paklaustas, kodėl nekilo naikintuvai iš Šiaulių, N. Stankevičius aiškino, kad to padaryti neleido oro sąlygos.
Šiuo metu, pasak Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado, pasakyti, kur yra orlaivis, negalima, tačiau vykdomos paieškos kariniu oro pajėgų sraigtasparniu ir antžeminėmis pajėgomis.
„Šiuo metu negalime atsakyti, kur yra tas orlaivis, ar jis nukrito, ar jis tiesiog išskrido iš Lietuvos teritorijos. Paiešką toliau vykdome Karinių oro pajėgų sraigtasparniu ir antžeminėmis pajėgomis, jei operacija bus sėkminga ir rasime, ar nuolaužas, ar nukritusį orlaivį, pranešime“, – pridūrė jis.
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado teigimu, galimas dronas į Lietuvą įskrido iš Latvijos.
Oro pavojus atšauktas
Lietuvoje atšauktas oro atakos pavojus dėl drono grėsmės, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Vilniuje oro pavojus buvo atšauktas trečiadienį prieš 11 val., pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Centras apie 11.15 val. pranešė, kad oro pavojus Alytaus apskrityje atšauktas, bet vėliau patikslino, kad lieka galioti geltona pavojaus kategorija.
Oro pavojaus signalas buvo paskelbtas dėl Baltarusijos teritorijoje netoli rytinės Lietuvos sienos pastebėto bepiločio orlaivio. Vilniaus apskrityje iš pradžių buvo paskelbtas geltonos, vėliau raudonos kategorijos oro pavojaus signalas.
Jį paskelbus gyventojai buvo raginami eiti į priedangas. Atšaukus oro pavojaus signalą Vilniaus apskrityje, geltonos kategorijos oro pavojaus signalas buvo paskelbtas Alytaus apskrityje.
Jis reiškia, kad gyventojai turi nusimatyti priedangos vietą, tačiau į ją eiti dar nėra raginami.
Stabdyta Vilniaus oro uosto veikla
Gavus pranešimus apie oro pavojų, 10.00 val. virš Vilniaus ir jo apylinkių, iki atskiro nurodymo, buvo uždaroma oro erdvė.
Kaip teigė Lietuvos oro uostų atstovai, atšaukus oro pavojų, oro buvo erdvė atidaryta ir Vilniaus oro uosto veikla atnaujinta 10:56.
Dėl sutrikdytos veiklos, galimi skrydžių vėlavimai dienos eigoje.
Du skrydžiai – SK744 ir TK1407 – nukreipti į Rygos oro uostą; LTOU duomenimis, šiuose skrydžiuose bendrai turėjo skristi 239 keleiviai.
Keleiviai, kurių skrydžius sutrikdė ribojimai ar skrydžiai buvo atšaukti, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis.
ELTA žiniomis, atšaukus oro pavojų, keleiviai lieka Vilniaus oro uosto terminaluose, jo teritorijoje dirbantis personalas lieka saugiose vidaus patalpų vietose, praneša Vilniaus oro uosto administracija.
Informuojama, kad skrydžiai SK744 ir TK1407 buvo nukreipti į Rygos oro uostą, kitų skrydžių statusas bus atnaujintas artimiausiu metu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
