„Atkreipiant dėmesį į teismo sprendimą, tai tiesiog turėsime tą padaryti čia ir dabar, viduryje mokslo metų keisti bendruosius ugdymo planus. Žinoma, tai lies ir mokinius, ir mokytojus, ir tam tikras lėšas, bet ieškosime galimybių, kaip įgyvendinti. Tačiau tai tikrai nėra taip paprasta“, – ketvirtadienį žurnalistams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) sakė R. Popovienė.
Ji pabrėžė, kad didžiausias iššūkis šiuo metu kyla suderinant higienos normas, kurios reglamentuoja tam tikrą skaičių valandų, kurį mokinys gali praleisti mokykloje. Anot ministrės, ŠMSM ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra sutarusios, jog higienos normas dėl pamokų skaičiaus įsakymu nustatys švietimo ministras.
Šiuo metu higienos normoje nustatyta, kad per dieną pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėse – šešios, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse – septynios pamokos.
Ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32 per savaitę.
„Įstatymas yra priimtas 2011 metais ir mes žinome, kad jis nuo 2011 metų nėra vykdomas. (...) Mes ir patys jau rugsėjo mėnesį pradėjome tikrai žiūrėti ir įgyvendinti ir diskutuoti su tautinių mažumų mokyklų atstovais. Esame sudarę ir darbo grupę tiems klausimams spręsti ir stengėmės didinti (pamokų lietuvių kalba skaičių – BNS), tačiau susidūrėme su problema dėl higienos normos, tam yra sudaryta darbo grupė ir SAM“, – nurodė ministrė.
Anot R. Popovienės, pagal įstatymą, lietuvių kalbos pamokų turi būti ne mažiau nei tautinių mažumų kalbos pamokų.
„Tai dabar yra penkios ir septynios (pamokos – BNS). Mes norėjom daryti palaipsniui – šešios, septynios ir po to septynios, septynios. (...) Dabar turės būti septynios ir septynios“, – teigė ji.
Paklausta, kodėl nuo 2011 metų, kai įsigaliojo įstatymas, jo niekas nevykdė, R. Popovienė tikino, jog jo vykdymas nėra paprastas.
„Reikia bendrauti, reikia bendradarbiauti, ieškoti tų sprendimų. Tai daug metų, matyt, niekas to ir nedarė. (...) Mes pirmieji pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti, nes mes ir subūrėme darbo grupę iš tautinių mažumų atstovų ir patys pirmieji pradėjome ieškoti, kaip mes galėtumėme padaryti ir padidinti lietuvių kalbos valandas tautinių mažumų mokyklose“, – nurodė ministrė.
Kaip skelbė BNS, LVAT pripažino, jog šiuo metu tautinių mažumų mokyklose galiojanti tvarka neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad tautinių mažumų mokyklose „lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“.
Išplėstinė penkių teisėjų kolegija konstatavo, kad minėtas įstatymas numato galimybę lietuvių kalbos mokymo elementus integruoti į kitų dalykų ugdymą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu lietuvių kalba būtų mokoma kiekybiškai didesne apimtimi nei tautinės mažumos gimtąja kalba.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų. 1–4 klasėse – penkias pamokas per savaitę, o gimtosios kalbos – septynias pamokas per savaitę.
Lietuviškose mokyklose pradinukai turi aštuonias lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – septynias pamokas per savaitę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
