Sekmadienį atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis „Facebook“ paskyroje pasidalijo B. Hodgeso atsakymu ir papildymu, ką jis turėjo omenyje sakydamas, kad Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atsilaikyti savo jėgomis.
B. Hodgesas teigė, kad jo analizė rėmėsi NATO regioninias planais, kuriuose kliaunamasi greitu pajėgų sustiprinimu, ir jo žiniomis apie regiono geografiją.
„Tai taip pat buvo paremta žiniomis, kad krizės atveju Lenkija neleis jokių savo pajėgų per sieną į Lietuvą, įskaitant ir JAV tankus – tai yra Lenkijos politika.
Todėl, kaip aš pabrėžiau savo komentaruose, blogiausiu atveju Lietuva turi būti pasiruošusi kovoti iki dviejų savaičių su tuo, kas bus jos teritorijoje“, – akcentavo generolas.
Jis pridūrė, kad jo išsakytų teiginių tikslas – padėti Lietuvai apgalvoti, kaip reiktų tas dvi savaites gintis patiems.
„Reikia stiprių ir modernių karinių pajėgų, kurios galėtų sustabdyti pirminius puolimus, įskaitant kontrpuolimui skirtus tankus, kurie galėtų įveikti pradinį Rusijos įsiveržimą; Stiprių, gerai paruoštų ir apginkluotų rezervinių ir teritorinių pajėgų, kurios gebėtų greitai mobilizuotis ir saugoti infrastruktūrą bei laikyti užnugarį; Civiliai gyventojai turi būti pasiruošę šiam scenarijui ir žinoti, kaip gintis; Svarbi oro, raketinė gynyba, Lietuvos indėlis į NATO oro, raketinę gynybą;
Šaudmenų ir degalų turi užtekti mažiausiai dviem savaitėms; Priimančiosios valstybės parama, kuri yra pasiruošusi priimti ir padėti atvykstančioms NATO pajėgoms, taip pat jau šalyje esančioms Lietuvos, Vokietijos ir JAV pajėgoms. Tai reiškia darbo jėgą, atsakingą už transportą, degalus, vandenį ir elektros energijos generavimą, nepaisant Rusijos pajėgų atakų“, – svarbiausius punktus vardijo generolas.
B. Hodgesas pridūrė, kad kiekvienas, kuris supranta Vašingtono sutarties 5 straipsnį, suvokia, kad tai yra politinis sprendimas, kuriam pritaria visos NATO narės. Ginkluotas užpuolimas prieš vieną turi būti laikomas ginkluotu išpuoliu prieš visus. Tačiau tai nereiškia, anot B. Hodgeso, kad 5 straipsnio paskelbimo dieną automatiškai pasirodys kitų NATO šalių ginkluotosios pajėgos.
„Todėl Lietuva turi būti pasiruošusi kovoti, kol pajėgos atvyks. Aišku, kuo greičiau NATO ir Lietuva galės nustatyti, kad kažkas įvyks ir kuo greičiau bus priimtas sprendimas pradėti mobilizaciją, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuvai pačiai kovoti tas dvi savaites nereikės“, – pabrėžė B. Hodgesas.
Anušauskas: tai neatitinka jokių dabartinių realijų
Po B. Hodgeso pasisakymų, kad Lietuva turi būti pasiruošusi dvi savaites gintis pati, A. Anušauskas tai pavadino „iš piršto laužtais“ teiginiais.
„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.
„Tai neatitinka jokių dabartinių realijų. Manau, kad toks teiginys iš piršto laužtas arba labai senų duomenų išvada. Labai senų duomenų“, – pabrėžė jis.
Kaip pranešta anksčiau, penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
„Nežinau, ar visi supranta 5-ąjį straipsnį. Tai nėra automatinis dalykas. Tai politinis sprendimas. Gali būti, kad bus laiko tarpas – galbūt net dvi savaitės – po to, kai Rusija užpuola NATO narę. Gali užtrukti net dvi savaites, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą“, – sakė B. Hodgesas.
Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.
Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Valdziagyviai lydimi vokiecių karių brigadų pabėgs ,o vat visokie verkslininkai wergvaldziai -nespės