Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiauliuose gyvenanti Regina daugiau kaip penkerius nepakyla iš lovos. Medikai moteriai diagnozavo retą, genetinę stuburo ligą, kuri atėmė galimybę savarankiškai vaikščioti.
„Žengt žingsnio koja į priekį aš negalėjau niekaip. Pas mane, matyt, žemės trauka labai stipri. Iš lovos neišlipu išvis, man čia nėra jokių prošvaisčių, jokių“, – sakė senjorė Regina.
Kasdieniais darbais pasirūpinti padeda keturioms valandoms atvykstanti individualios priežiūros darbuotoja.
„Valgyti pataiso, patalus, pakeičia man pampersą, nusiprausiame mes ryte“, – minėjo Regina.
Tokią pagalbą Regina gauna 20 valandų per savaitę. Ir nori likti savo namuose. Kaip ir dauguma tokią priežiūrą gaunančių senjorų.
„Jaučiasi emociškai saugesnis ir suteikiama galimybė gyventi kuo ilgiau patikimesnėje aplinkoje, kaip Regina sakė: „savos sienos gydo“ – kalbėjo Šiaulių maltiečių grupės vadovė Aušra Simonavičiūtė.
Pernai slaugą namuose gavo daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų
Specialistų apsilankymų skaičius priklauso nuo nustatyto poreikio, o pagalba gali būti tęsiama ne vienerius metus. Tačiau nuo 2029-ųjų pagalbos namuose tvarką planuojama keisti. Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlo slaugą ir socialines paslaugas sujungti į bendrą ilgalaikės priežiūros sistemą. Ir taip žada, kad žmogui pagalbą gauti bus paprasčiau.
Anot medikų, pagal siūlomą tvarką po gydymo ligoninėje slauga namuose būtų teikiama iki 60 dienų. Tad specialistai baiminasi, kad laukiant šios pagalbos žmogus gali likti be būtinų paslaugų.
„Jos yra tiekiamos tiek, kiek žmogui reikia – gali būti ir metai, ir du, ir trys. Tiesiog dabar trumpinama iki 60 dienų“, – aiškino paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Nerimą kelia ir finansavimas. Ilgalaikę priežiūrą numatoma finansuoti iš keturių šaltinių – Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės bei savivaldybių biudžetų ir pačių pacientų lėšų.
„Žmogui reikės tiesiog prisimokėti. O žmonės yra tokie dauguma, kurie nutolę nuo gydymo įstaigų, kurie ir pensinio amžiaus, neturi pakankamai pajamų“, – įspėjo medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus.
„Mes nežinome, kokios bus pasekmės mūsų pacientams. Šiandien turime aiškią sistemą, aiškius terminus, apmokėjimą“, – sakė Jūrininkų poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vadovė Ingrida Veitienė.
Ar sujungus paslaugas būtina pagalba žmogų pasieks laiku?
Medikai nerimauja ne tik dėl priemokų, bet ir dėl laukimo.
„Kai kuriose savivaldybėse socialinių paslaugų įvertinimo ir gavimo namuose laukia iki pusės metų. Mes labai nuogąstaujame, kad taip gali atsitikti ir su medicininėmis paslaugomis“, – aiškino G. Baršauskienė.
„Mes turėsime po tam tikro laiko cunamį grįžtančių pacientų į poliklinikas“, – kalbėjo M. Čiurlionis.
„Neužilgo tų slaugos darbuotojų reiks tūkstančiais pagal tas visas reformas, kurios planuojamos. Turbūt ir dešimtimis tūkstančių pasakymas būtų teisingas“, – tikino medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras ragina neskubėti su išvadomis – pokyčiai numatomi nuo 2029-ųjų, diskusijos dar vyksta.
„Pagrindinis interesas yra toks, kad pacientai, klientai, kurie gauna slaugos ar globos paslaugas, kad viskas būtų vieno langelio principu. Yra liejama kritika, nors dar yra modelio paieškos etapas“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Galutinio sutarimo, anot ministro, nėra ir dėl pacientų priemokų už slaugą.
Įstatymo projektą Seimui Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pateikti dar šią rudens sesiją.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
