"Apkaltos" komisijos nustatė, kad A. Sacharukas ir L. Karalius sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo tyrimo komisijų išvadoms, kuriose siūloma pradėti apkaltos procesus Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.
Antradienį už nutarimo projektą, kuriame vertinamas už savo išvykusį kolegą L. Karalių balsavęs A. Sacharukas, balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.
Kitą nutarimo projektą dėl Lino Karaliaus veiksmų po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 18 parlamentarų.
"Apkaltos" komisijos nustatė, kad A. Sacharukas ir L. Karalius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Pasak komisijų pirmininko Kęstučio Masiulio, Seimo specialioji tyrimo komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už išvykusį L. Karalių. Komisija taip pat nustatė, jog nuo 2009 m. rugsėjo jis 55 kartus balsavo iš kitų Seimo narių vietų.
Tokiame disponavime svetima Seimo nario kortele, K. Masiulio nuomone, galima įžvelgti galimai nusikalstamos veikos subjektyvius požymius, nes A. Sacharukas sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, juos ignoravo. Atsižvelgusi į tai laikinoji komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo Seimo nario A. Sacharuko veiksmų tyrimo pagal Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Seimo specialioji tyrimo komisija, tyrusi L. Karaliaus veiksmus, nustatė, kad šis Seimo narys apsisprendė ir išvyko į užsienio kelionę tikrai žinodamas apie būsimus plenarinės Seimo sesijos bei komitetų posėdžius. Seimo narys išvyko apie tai neinformavęs Seimo valdybos, nors tai yra privaloma. L. Karalius nedalyvavo visuose sausio mėnesio posėdžiuose, o prieš išvykdamas paliko savo Seimo nario pažymėjimą. Komisija mano, kad L. Karaliaus veiksmuose irgi galima įžvelgti subjektyvių nusikalstamos veikos požymių.
Pasak komisijos pirmininko K. Masiulio, komisija negavo faktinių įrodymų, kad Seimo nario pažymėjimą L. Karalius sąmoningai perdavė savo frakcijos kolegai A. Sacharukui.
Komisija nustatė, kad L. Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.
Seimo nariai atviru balsavimu, paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma, turės nuspręsti, ar pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jei Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, kad parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu, tam turi pritarti 85 Seimo nariai.
L.Karaliaus ir A.Sacharuko veiksmai tiek visuomenės, tiek politikų vertinami nevienareikšmiškai.
Balsas.lt jau rašė, kad nė vienam Seimo nariui per visą laikotarpį nuo 1990-ųjų metų dėl panašaus pažeidimo ne tik nebuvo grasinta apkalta, bet ir nebuvo mažintas atlyginimas. Lyginti situacijos su tarpukario nepriklausoma Lietuva nepavyksta.
„Tuomet neegzistavo elektroninė balsavimo sistema, o pakėlus net dvi rankas, o dar ir abi kojas, būtų buvęs skaičiuojamas vienas balsas“, − portalui sakė istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas.
Viskas, pasak istoriko, buvo asmeniškiau ir intymiau, o ir Seimo narių skaičiaus būta mažesnio. „Nesąmonių ir Smetomos laikais užteko, ypač kairiųjų veikėjų atveju, tačiau tokių dalykų, kad balsuotų už kitus narius - neteko aptikti. Viešumas, galų gale šioks toks padorumas egzistavo, o dabar gi pavertė į anoniminį šėšėlių teatrą. Kuomet net kontūrų dorai nesimato“- sakė R. Trimakas.
TIK FAKTAI
Pagrindas pradėti apkaltos procesą atsiranda, jei Seimo Statuto 228 straipsnyje nurodytas asmuo šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, sulaužo duotą priesaiką, įtariamas padaręs nusikaltimą.
Siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, prezidentas, o dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjų − ir teisėjų garbės teismas.
Seime yra skandalingai žlugusi parlamentaro Audriaus Butkevičiaus, nuteisto už kriminalinį nusikaltimą apkalta. 1997 metų spalio 28 dieną jis buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu. 1998-ųjų lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino A. Butkevičių pasikėsinus sukčiauti stambiu mastu ir nuteisė jį kalėti pusšeštų metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.
1999 metų birželio 1 dieną Seimas nutarė pradėti nuteisto Seimo nario A. Butkevičiaus apkaltos procedūrą. Už tai balsavo 48, prieš − 1, susilaikė 15 Seimo narių.
1999-ųjų birželio 15 dieną Seime pritrūko 15 balsų, kad iš A. Butkevičiaus būtų atimtas mandatas. Už apkaltą balsavo 70, prieš − 29, susilaikė 6 Seimo nariai.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
