Apie tai laidoje diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Kaip jūs tai įvertintumėte, kokie buvo jūsų lūkesčiai?
J. Zailskienė: Kalbėti apie lūkesčius, ar jie pranoko, ar nepranoko, nemanau, kad būtų protinga ir svarbu. Pirmiausia, akivaizdu, kad tikrai žmonės nepasitikėjo sistema. Mes žinome pagal tai, kiek valstybė prisideda prie tų, kurie kaupia, kad iš 1 mln. 400 tūkst. kaupia jau tik 757 tūkst. Tai reiškia, kad apie 45 proc. žmonių jau buvo sustabdę. Labai normalu ir tikėtina, kad jie ir buvo tie pirmieji, kurie norėjo išeiti iš sistemos.
Tas procentas nepasiektas. Reiškia dalis tų, kurie buvo nusprendę nebekaupti ir sustabdę kaupimą, dar liko ir galvoja, ką daryti. Iš kitos pusės, mes svarstėme, kad fondai dirba, jie kalba su žmonėmis ir iki balandžio 1 d. pasirašyta daugiau negu 2 tūkst. naujų sutarčių. Man atrodo, kad procesas yra pakankamai sklandus.
Mes kaip ministerija norėtume pasidžiaugti, kad absoliučiai sklandžiai dirbo „Sodra“, fondai. Visiškai pilnai pasiruošėme reformai. Tie žmonės, kurie sirgo, serga, turi galimybę pagal Konstitucinio teismo sprendimą atsiimti pinigus dėl ligos, paliatyvios slaugos, nedarbingumo, tai jie ta galimybe pasinaudojo.
Žinoma, labai svarbu žinoti, kad šita galimybė galios du metus. Tai rodys irgi tos sistemos lankstumą. Mes kaip valstybė palikome prisidėjimą tiems žmonėm, kurie kaupia antrojoje pensijų pakopoje. Tai rodo, kad mes norime skatinti tuos, kurie rūpinasi savo ateitimi. Jeigu žmonės nebepasitikėjo ir nusprendė nutraukti, mes turime gerbti jų sprendimą. Tai yra jų finansai, jų pinigai ir jie patys turi nuspręsti, ką su jais turi daryti.
Mūsų kaip specialistų, fondų, bankų atstovų reikalas yra aiškinti, sakyti, mokinti, bet žmogus yra pats sprendėjas. Kaip profesorius Lazutka sakė, jeigu priėjome iki to, kad žmogus negali nusipirkti televizoriaus arba baldų, 10 metų laukia virtuvės, tai jau kažkas Lietuvoje nėra gerai. Manau, kad bendroje sumoje visi procesai vyksta taip, kaip visi tikėjosi.
Kaip jūs vertinate tai, kas vyksta dabar: tas pirkimo vajus?
J. Zailskienė: Labai gerą jūs žodį pasakėte – vajus. Vienas bankas apklausė žmones, kurie planuoja pasitraukti. Kas ketvirtas gyventojas planuoja investuoti į akcijas, fondus ar dar kažkur. Nemaža dalis žmonių planuoja pirkti būstą, išsimokėti paskolas. Prekybininkai labai gražiai sužaidė.
Aš manau, kad bankai suskaičiuos, kiek padidėjo jų investavimo procentai per šitą laikotarpį ir tada galbūt galėtumėme vertinti plačiau, ne vien tik tai, kad kažkas apsipirko. Nereikia pamiršti, kad pavasarį žmonės ruošiasi remontuoti būstus ir tai visai galėjo sutapti. Nebūtinai tai susiję su atsiimtais pinigais iš pensijų fondais.
Tai yra tik prielaidos, kai mes turėsime visus skaičius, kai bankai pasakys, kiek pas mus padidėjo investuotojų, kaip pakilo finansiniai rodikliai, kiek atidavė arba pasimažino paskolų, tada mes galėsime matyti visą vaizdą. Dabar pilno vaizdo nėra. Nemanau, kad mes turėtumėme smerkti tuos žmones, nes žmogus turi teisę pats nuspręsti, ką jam daryti.
Ar tai smūgis pensijų fondui?
Pensijų fondai prarado 4 milijardus lėšų. Ar tai smūgis pensijų fondams?
P. Kabelis: Be abejo, suma skaičiais atrodo tikrai didelė. Beveik 4 milijardai iš 11 sukuptų pinigų antroje pakopoje buvo išsiimti. Iš kitos pusės žiūrint, žengėme tikriausiai kokius du su puse metų atgal, 2023 metų gale panašų turtą valdėme. Iš valdymo pusės, tai nėra joks smūgis. Iš operacinės pusės, bendrovės ir toliau vykdo veiklą, kaip vykdė.
Iš mūsų pensijų sistemos tvarumo perspektyvos, sakyčiau, tai tikrai yra didelis žingsnis atgal. Žmonės buvo sukaupę solidžias sumas. Nuo paskutinės reformos, 2019 buvo tikrai labai geras laikotarpis. 2019 metais turto buvo apie 3 milijardus. Per tuos septynis metus be reformų turtas padidėjo daugiau negu tris kartus. 4 milijardai, irgi sutapimas, iš viso sukaupto turto buvo viena investicinė grąža.
Kaip minėjau, apibendrinant, tai tikriausiai žingsnis atgal, bet kažkokios dramos nematome. Kaip ministrė sakė, buvo dalis gyventojų, kurie nebenorėjo kaupti, buvo susistabdę. Tai natūralu, pirmas ketvirtis buvo gana aktyvus. Tie, kas turi kitų prioritetų, pasitraukia. Žinoma, labai žmogiška yra šiandienos prioritetus turėti aukščiau ateities, nes tiesiog žmogui labai sunku taupyti ateičiai, galvot apie tai, kas bus po 30-40 metų.
Kokių pasekmių tai turės ateityje?
Ką jums signalizuoja šita situacija? Kaip vertinti visa tai, kas vyksta?
K. Kupšys: Šiek tiek mane nustebino tas skaičius. Iš tikro tikėjausi mažesnio. Mes visi daug kalbėjome, diskutavome gerą pusmetį apie tai, kiek galimai pasitraukiančių bus, ir, tarsi, optimistiškai buvo svarstoma, kad pasitrauks vienas iš penkių, jau pasitraukė vienas iš trijų.
Tie 36 proc. išeinančių yra tam tikras signalas, kad tokiai daliai žmonių taupymas buvo nepatrauklus, o šiandieninių poreikių tenkinimas yra daug svarbesnis. Tai yra tiesmukas signalas, atmetus tuos atskirus atvejus, kur yra kažkokia liga, slauga ir panašiai. Trečdaliui žmonių nėra tiek svarbi jų pensija, kiek svarbu šiai dienai padengti kokį nors finansinį kampuką.
Leidimas pačiam žmogui spręsti gali turėti nekokias pasekmes. Mes sakome, kad privačios pensijos daliai žmonių netinka, leiskime pasiimti, bet po 30-50 metų mes susidursime su ta pačia problema. Jie turėjo tokią alternatyvą, galėjo išskaidyti savo senatvės pajamų riziką į kelias lenteles, bet jie pasirinko išskaidyti į vieną lentynėlę valstybinę, „Sodros“ pensiją.
Kai matysime galbūt silpstančius pragyvenimo rodiklius per artimiausius 20-40 metų, tai galėsime tada prisiminti šitą reformą, kuri buvo pakankamai liberali, leidžianti žmogui pasirinkti, negalvojant apie jo ateitį. Šitoje vietoje tam tikras stumtelėjimas žmogui pagalvoti apie jo ateitį yra būtinas ir reikalingas.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
'Deramas dėmesys pensinio amžiaus žmonėms
148. Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie ES valstybių narių vidurkio. Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo.
149. Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo. Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie MVPD. ..'
Pagal viešai aptarinėjamus skaičius, iš II pakopos išsiimta suma siekia 4,2 mlrd. eurų. Iš jų apie 2,9 mlrd. eurų tenka dalyviams, o apie 1,3 mlrd. eurų grįžta “Sodrai”. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis. Žmonių pinigai tampa viešų moralų objektu, o valstybės gaunami pinigai - visiški ignoruojami.
Kai žmogus atsiima savo lėšas, iškart pasipila svarstymai apie jo finansinį raštingumą. Ar jis supras, kaip elgtis su pinigais? Ar nesusigundys greitu vartojimu? Ar nepriims neatsakingų sprendimų? Tačiau kai valstybės pusėje atsiranda 1,3 mlrd. eurų diskusijos apie valdžios finansinį rašgingumą nėra. Tarsi valstybės finansinis elgesys būtų savaime protingas, savaime atsakingas ir savaime nevertas kritinio klausimo.
Kodėl?''
Be JŲ sukurtų idiotiškų prievartos ir piliečių smaugimo, JŲ taisyklių...- žideliams, stepukoniams ir valdžiagyviams jos negalioja.
