Visuomeninės organizacijos kritikuoja Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius universitetų valdymą. Seimui pritarus Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, grasinama protestais.
“Jei bus mėginama priimti sprendimus, neatitinkančius akademinės bendruomenės, studentų, visuomenės ir tautos lūkesčių, pilietiškas jaunimas žada imtis protesto veiksmų, kurie savo mastais ir pobūdžiu bus adekvatūs sprendžiamo klausimo reikšmei”, - teigiama piliečių grupės “Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą” bei dešimties jaunimo organizacijų pranešime.
Minėta piliečių grupė bei jaunimo organizacijos ketvirtadienį ketina Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įteiks pareiškimą, kritikuojantį Vyriausybės patvirtintą ir Seimui svarstyti pateiktą Aukštojo mokslo įstatyme projektą.
“Bendrame piliečių grupės ir jaunimo organizacijų politiniame pareiškime išreiškiamas nusivylimas ir pasipiktinamas dėl to, jog Seimui pateikto įstatymo nuostatos aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos klausimu nėra reformatoriškos”, - teigiama pranešime.
Pranešimo autoriai siūlo, kad aukštųjų mokyklų valdymas būtų pertvarkomas pagal “pažangiausius pasaulinius pavyzdžius ir tendencijas, strateginius valdymo klausimus patikint taryboms, kurios paskiria ir rektorių”. Senatas tokiu atveju būtų ekspertinė institucija, patarianti Tarybai visais svarbiais klausimais.
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė į įstatymo projekto kritiką atsako, kad kompromisas su rektoriais buvo būtinas, nes kitaip reforma gali nepajudėti ir mirties taško.
"Vis tik interesų grupės yra labai skirtingos ir derinimas pozicijų ir ieškojimas kompromisų buvo būtinas, nes kitaip šitas įstatymas nebūtų buvęs Vyriausybės aprobuotas ir ko gero dar ilgiau užsitęstų diskusijos dėl jo, bet vis tik kompromisas buvo surastas", - Vyriausybės valandoje Seime sakė R.Žakaitienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Seime svarstant universitetų valdymo modelius dar bus ieškoma geriausio varianto ir "gal šio straipsnio nuostatos bus pakeistos".
Tarp pareiškimą pasirašiusių jaunimo organizacijų yra Ateitininkų federacija, Jaunimo verslo klubas, Lietuvos jaunųjų Europos federalistų organizacija, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga “Žingsnis”, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos skautija, Lietuvos studentų sąjunga ir kt.
Vyriausybė kovo pradžioje pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms, kad universitetų rektorių rinkimuose paskutinis žodis, kaip ir dabar, paliekamas senatams. Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatoma, kad universiteto rektorių senatas renka iš trijų tarybos pasiūlytų kandidatų.
Tokį universitetų valdymo modelį ir kitus aukštojo mokslo pertvarkos aspektus numatančiam įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas. Jis skiria atstovus į universiteto tarybą bei renka ir atšaukia rektorių.
Sausį universitetų valdymo klausimas Vyriausybėje įstrigo aukštųjų mokyklų rektoriams pasipriešinus naujovei, kad senatai būtų atsakingi tik už studijų reikalus universitetuose, o visi valdymo, strateginiai klausimai būtų perduoti iš visuomenės atstovų renkamai tarybai.
