Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Europa išduoda krikščioniškas vertybes, nusigręžė nuo Dievo, propaguoja genderizmą, homoseksualizmą. Ar tai nėra Dievo bausmė Europai?“ – sakė P. Gražulis.
Šitaip Petras Gražulis dar rugsėjį nustebino Europos Parlamentą. Centrinę Europą šluojančius potvynius pavadino Dievo bausme senajam žemynui.
Praėjus mėnesiui Gražulis vėl sulaukia dėmesio. Tiesa, šį kartą ne dėl savo pasisakymų. Europos Parlamente vyko svarbus balsavimas dėl 35 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kuriai padengti būtų naudojamas pelnas iš iššaldyto Rusijos turto Vakaruose.
„Šiuo balsavimu siunčiame labai tvirtą žinią, kad iš Rusijos įšaldyto turto gautą pelną naudojame Ukrainai, o Rusija, kaip agresorė, turi sumokėti ir sumokės už Ukrainos naikinimą. Šlovė Ukrainai“, – teigė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
Nors daugiau nei 500 parlamentarų balsavo už paramą Ukrainai, Gražulis buvo vienas iš 56 žmonių salėje balsavusių „prieš“.
„Priimant šią rezoliuciją, šį nutarimą buvo nemažai pateikta pataisų. Pataisos blogino finansavimą Ukrainai todėl, aš balsavau prieš. Ir kai kartais tuo metu kada aš galvojau, kad pataisa, paskambino telefonu ir aš pabalsavau „prieš“. Vėliau žiūriu, kad už visą projektą pabalsavau „prieš“, – tikino europarlamentaras.
Nedalyvavo visi Europarlamentarai
Gražulis teisinasi, kad suklydo: netyčia balsavo prieš paskolos suteikimą Ukrainai. Politikas tikina, kad jau kreipėsi dėl savo balso pakeitimo.
„Teisės aktai leidžia pasitaisyti. Pastebėjau, kad padariau klaidą, pasitaisiau. <...> Žmogiška klaida įvyko, aš susimaišiau, bet pasitaisiau“, – kalbėjo P. Gražulis.
Kiti Lietuvos parlamentarai jau pirmuoju bandymu balsavo už. Tiesa, 2 asmenų trūko. Balsavime nedalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjūdžio (LLRA-KŠS) lyderis Waldemaras Tomaszewskis ir demokratas Virginijus Sinkevičius.
„Aš žinojau, kad šiame balsavime jokios grėsmės nėra sprendimui. Mes matėme, kad sprendimas buvo priimtas didžiule persvara. Čia, ta panika, kuri yra keliama, yra tokie priešrinkiminė ir dirbtinė“, – teigė europarlamentaras, demokratas Virginijus Sinkevičius.
Ukrainai svarbaus balsavimo sėkme garantuotas Sinkevičius pasirinko padėti partiečiams Lietuvoje.
„Daugelis mūsų kandidatų, kurie yra antrajame ture, prašė manęs dalyvauti, aš sutikau jiems padėti. Tai pat norėčiau nuraminti, kad atlyginimo už tą savaitę nebuvimo Europos parlamente aš taip pat negausiu“, – sakė V. Sinkevičius.
Dėl balsavimo kaltino balsavimo sistemą
Anksčiau ne savo vardu Seime balsavęs ir dėl po to kilusios apkaltos Seimo nario mandatą praradęs Gražulis, šiandien pasakoja, kad Europarlamento balsavimo sistema – sudėtinga.
„Žinote čia sudėtingas balsavimas, vyksta kelias sekundes, gali suklysti, dėl to ir leidžia pasitaisyti“, – tikino P. Gražulis.
„Čia balsavimai vyksta labai greitai, reikia labai išlaikyti dėmesį, būti pasiruošusiems, išlaikyti dėmesį, iš anksto susidėliojus. Gali atsitikti taip, kad kažkas kažką supainiojo“, – antrino P. Gražuliui valstiečių išrinktas Aurelijus Veryga.
„Kai kalba eina apie visą tekstą rezoliucijos, būna aiškiai pasakoma – balsuojam dėl viso rezoliucijos teksto. Čia, matyt, neatidumas gal“, – atsakė Paulius Saudargas.
Įtariamas spaudimas
Dalis politikų kelia versiją, kad Gražuliui balsuoti prieš paramą Ukrainai nurodė jo frakcija.
„Aš manau, jis balsavo pagal savo frakcijos kortelę. Jo frakcija vienintelė, kuri jį priėmė. Jie yra nuoseklūs Ukrainos klausimais pasisakyti „prieš“, – manė V. Sinkevičius.
„Bendrai mūsų frakcijos pozicija tokia, kad mūsų frakcija nevaržo europarlamentarų, kaip balsuoti. Tame tarpe ir dėl Ukrainos“, – teigė P. Gražulis.
35 milijardų paskola Ukrainai – tai dalis Didžiojo septyneto (G7) šalių priimto paketo, dėl kurio buvo susitarta praėjusį birželį.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
