Finansų įstaigos sako, kad kasmet investuoja didelius pinigus į prevencines priemones ir dirbtinį intelektą.
Tačiau ekspertai pripažįsta – net ir pažangiausios technologijos ne visada apsaugo, kai pats žmogus bendradarbiauja su sukčiais. Be to, į sukčių tinklą bandoma įtraukti ir lietuvius, kad šie gimtąja kalba apgaudinėtų tautiečius.
Kiek pinigų pavyksta sustabdyti, kas pasikeitė po naujų ES reikalavimų ir kur slypi didžiausia rizika, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Plinta skelbimai, bandoma pasitelkti lietuvius
Ar žinoma, kiek sukčiavimo atvejų pavyksta užkardyti, o kiek pinigų vis tik „nuplaukia“ tolyn ir nieko nepavyksta padaryti?
Po to, kai sukčiavimo atvejis įvyksta ir informacija nukeliauja į policiją, policija jau atlieka tyrimą, o kiek pavyksta sučiupti sukčių, tai jau yra kita, policijos statistika.
Bankų pusėje situacija yra tokia, kad apie 70 proc. lėšų, kurias sukčiai bando išvilioti, pavyksta pagauti ir grąžinti žmonėms.
Pernai gyventojai patyrė 19 mln. eurų nuostolių, tačiau sukčiai bandė papildomai išvilioti dar apie 40 mln. eurų. Ir tai yra finansų įstaigų pastangų rezultatas. Šiandien pavyksta sustabdyti apie 70 proc. tokių bandymų, kai prieš 4 metus sistemų efektyvumas siekė apie 33 proc.
Bankai labai daug investuoja, pasitelkia dirbtinį intelektą ir visas priemones, kurios leidžia didinti sistemų efektyvumą ir taiklumą.
Dažniausiai pasitaiko vadinamasis „phishingas“, kai sukčiai pasisavina žmogaus prisijungimo kodus. Tokiais atvejais bankų sistemos gali identifikuoti tam tikrus požymius – pavyzdžiui, jungiamasi iš kito IP adreso ar kito įrenginio, suvedinėjami PIN1 ir PIN2 kodai.
Tačiau tais atvejais, kai žmogus sąmoningai bendradarbiauja su sukčiumi, pats sėdi prie savo kompiuterio, pats prisijungia prie banko paskyros ir pats suveda PIN1 bei PIN2 kodus, sistemos to automatiškai identifikuoti negali.
Dėl to visuomenės budrumas išlieka labai aktualus ir, tikėtina, toks išliks. Tai yra ta silpnoji pusė, kurią sukčiai vis dar aktyviai naudoja ir, matyt, naudos toliau.
Matome tuos skelbimus, kur jau bandoma pasitelkti lietuvius, nes pastebima, kad efektyvumas, kai skambina robotas arba greitai pereinama į rusų kalbą, yra sumažėjęs. Visuomenė atpažįsta, kad kažkas negerai.
Lietuvoje rusakalbių dalis nėra tokia didelė kaip Latvijoje ar Estijoje, todėl čia jau reikia kažko efektyvesnio, artimesnio mūsų identitetui. Manau, dėl to jie [sukčiai] ir tai daro.
Rudenį įsigaliojo naujas pakeitimas, susijęs su pinigų pervedimais – bankai pradėjo labiau tikrinti pateikiamą informaciją. Kas iš esmės pasikeitė nuo to laikotarpio?
Nuo rudens, kai darome pavedimą, banko sistemos sutikrina gavėjo vardą ar pavadinimą su gavėjo sąskaita. Jeigu informacija nesutampa, iššoka pranešimas apie neatitikimus ir kvietimas pataisyti duomenis.
Tačiau žmogus vis tiek gali nuspręsti, kad jam viskas yra gerai. Pavyzdžiui, jis gavėją pavadina „mama“ ir nenori rašyti vardo bei pavardės, nors iš tiesų rekomenduojama tai padaryti, kad būtų aišku.
Tai yra gera priemonė, kuri buvo įgyvendinta visoje Europos Sąjungoje, tačiau ji gali apsaugoti tik nuo tam tikrų [sukčiavimo] tipologijų, ypač investicinio ir romantinio sukčiavimo.
Pavyzdžiui, kai žmogus galvoja, kad investuoja į kokį nors Amerikos banką, o iš tikrųjų pamato, kad gavėjo vardas ir pavardė visiškai neatitinka to, ko tikėjosi. Tai gali būti signalas, kad kažkas ne taip, ir žmogus gali sustabdyti mokėjimą.
Tačiau yra ir kiti atvejai – tas pats „phishingas“, kai sukčiai pasisavina duomenis ir patys jungiasi prie žmogaus paskyros bei ten atlieka visus veiksmus.
Mūsų vertinimu, efektyviausios išlieka bankų vidinės sistemos ir ypač dirbtinio intelekto įdarbinimas, leidžiantis analizuoti vakar dienos tendencijas ir jau šiandien jas taikyti, atliekant visų mokėjimų stebėseną.
Be to, vyksta ir europinio lygmens teisiniai pakeitimai – praėjusių metų pabaigoje buvo suderėtas reglamentas, kuriame Lietuvos institucijos suvaidino vedančią rolę. Šie pakeitimai bus įgyvendinami per artimiausius porą metų.
Vienas iš aspektų – atsakomybės numatymas finansų įstaigoms. Pavyzdžiui, jeigu sukčius apsimeta konkrečiu banku, tarkime, „Artea“ banku, ir veikia jo vardu, atsakomybės klausimai jau yra aiškiau padėlioti. Vis detaliau apibrėžiama, kada nuostoliai tenka gyventojui, o kada – finansų įstaigai.
Vis dėlto paliekama ir nuostata dėl didelės neatsargumo ar tyčinio veikimo. Kartais žmonės bendradarbiauja su sukčiais, tampa vadinamaisiais „mulais“ arba tiesiog labai neatsargiai elgiasi su savo prisijungimo kodais. Įstatymas numato pareigą žmogui tuos kodus saugoti ir jų neperduoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
