Dažniausiai su juo susiduria tiltais ir viadukais važiuojantys vairuotojai, kai nepamatę ledo kelyje nesuvaldo automobilio. Jei vasarą kelias būna arba šlapias, arba sausas, tai šaltuoju metų laiku prisideda dar du veiksniai – sniegas ir ledas. Juodasis ledas yra klastingas reiškinys, kurio neįvertinus pasekmės dažnai būna itin skaudžios.
Žiemos reiškinius sudaro daug aspektų, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad juodasis ledas susidaro nuo to ar kito veiksnio – itin sudėtinga. Čia susideda tokie dalykai, kaip temperatūra, rasos taškas, vėjas, eismo intensyvumas. Nuo padangų asfaltas šyla, danga šlampa, tuo metu lauke šąla, o čia dar vėjas gairina asfaltą.
Praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai juodasis ledas viename intensyvaus eismo kelyje susidaro, o šalia esančiame kelyje, kur eismo intensyvumas mažesnis, juodojo ledo nėra.
Reiškinys susidaro itin greitai
Šis reiškinys yra pavojingas, nes susiformuoja itin greitai bei vairuotojams yra sunkiai pastebimas.
Reiškinys susidaryti gali itin greitai, todėl kelininkai ne visada spėja juodojo ledo ruožus pabarstyti. Tad pastaraisiais metais vis labiau naudojamas prevencinis barstymas. Jis taikomas tada, kai analizuojant oro prognozę ir keliuose įrengtų oro sąlygų stotelių jutiklių duomenis, prognozuojama, kad artimiausiu metu ant kelio dangos gali susidaryti plikledis. Tokiu atveju keliai barstomi prevenciškai.
Juodojo ledo reiškinys – ant švarios, juodos asfalto dangos susidarantis plonas ledo sluoksnelis, kuris vairuotojams yra labai sunkiai pastebimas.
Vairuotojai dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Problema ta, kad vairuotojai laiku neįvertina situacijos, važiuoja per dideliu greičiu.
Svarbūs patarimai
Jei norima saugiai važiuoti juoduoju ledu arba bet kokiomis kitomis sąlygomis – vairuotojas privalo stebėti bet kokius dangos pasikeitimus. O pastebėjus pasikeitimus reikia išsiaiškinti, kas būtent pasikeitė.
Pastebėjus kelio dangos pasikeitimus galima sustoti ir apžiūrėti, bet paprasčiau yra tiesiog sumažinti greitį ir paspausti stabdį. Nereiktų pamiršti pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad už jūsų nėra automobilių.
Dažniausiai juodasis ledas atrodo kaip gražus vasarinis asfaltas ir tik įsižiūrėjus galima pamatyti lengvą blizgesį. Tai – itin plonas, skaidrus, permatomas ledo sluoksnis. Ir dėl to matomas juodas asfaltas, o ne baltas sniegas ar grublėtas, balkšvas ledas.
Jei jau įvažiavote į juodojo ledo atkarpą, pasistenkite išvengti staigių veiksmų. Švelniai atleiskite akseleratorių ir dar švelniau pradėkite stabdyti. Jeigu automobilis be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) galima naudoti pulsuojantį stabdymą, spaudžiant ir atleidžiant stabdžių paminą. Vairavimas irgi turi būti labai švelnus, vairas sukamas tik tiek, kiek reikia, nes kuo didesniu kampu pasuksite vairą, tuo ilgiau važiuosite tiesiai.
Jei visgi jūsų automobilis, įvažiavęs į juodojo ledo spąstus, pradėjo slysti – nepanikuokite, laikykite priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimais. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia – galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – vairuoti ir pasistengti sumažinti greitį.
