24-erių vilnietė Brigita apie tai, kad serga epilepsija, sužinojo prieš maždaug 10 metų. Iki tol tik jautė, kad kažkas su sveikata negerai.
„15 metų kai buvau, vieną kartą ryte mama pamatė, kad pradėjo mane kalbinti ir man pasidarė bloga, aš jai nespėjau nieko pasakyti. Ir aš tuo metu dėjau karštą puodelį arbatos ant stalo, ir aš jį kreivai padėjau, apsipyliau arbata. Tada mama paklausė, kas tau buvo, pasakiau man silpna, negera, kaip anksčiau būdavo, kaip pasakojau. Ir tada mes kreipėmės į gydytojus“, – pasakojo mergina.
Brigitos galvoje cista – auglys. Jo sukeliamus priepuolius vilnietė sėkmingai malšino kartu su medikais parinktais vaistais, kol pernai vasarą Sveikatos apsaugos ministerijai išbraukus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų kelis šimtus skirtingų preparatų pavadinimų, Brigitai teko ieškotis naujų tablečių. Ir pasireiškė šalutinis efektas.
„Išgėrus tuos vaistus, jie pradeda veikti po geros valandos ir man pradeda niežėti visą kūną, man toje vietoje prasiplečia žvynelinė. Tai pas mane situacija dabar tokia, kad mano visa nugara, pilvas, kojos ir rankos nusėtos psoriaze“, – teigė vilnietė.
Brigitai dabar tenka rinktis, ar gydytis plintančią žvynelinę brangiais kremais už 60 eurų per mėnesį, ar ieškotis kur gauti anksčiau vartotų vaistų už pilną kainą – apie 50 eurų mėnesį.
Brigita generinio vaisto sukeltą žvynelinę demonstravo Seime. Čia ji, kartu su epileptikus vienijančia organizacija, bando protinti Sveikatos apsaugos ministeriją grąžinti epileptikams iki šiol tikusius vaistus į kompensuojamųjų sąrašus, esą padėtis nepateisinama.
„Moteris pakeitusi vaistą į etinį tiesiog po pusdienio pateko į reanimacinę, nes ją ištiko komos būklė. Kitas atvejis: moteris neturėjusi priepuolių 2 metus, pakeitusi vaistą po 2 dienų patyrė 16 priepuolių per vieną dieną“, – tikino epilepsija sergančiųjų sąjungos atstovė Donata Balčikonienė.
„Nesupraskit neteisingai: mes nenorime, kad jie būtų visi originalūs, tie vaistai grąžinti. Mes norime tik kad pacientas galėtų tęsti gydymą vaistu, kuris jam padėjo. Kad jis nebūtų priverstas kas 3 mėn. keisti tabletės“, – kalbėjo Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė.
Pigesniais vaistais tautiečius gydyti užsibrėžusios Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai klaidas, panašu, pripažįsta.
„Įvertinus tą situaciją yra parengtas vyriausybės nutarimas ir jau tas nutarimo projektas pateiktas vyriausybei, artimiausiu metu bus svarstoma, tai sudarys galimybę daugiau įtraukti epilepsijai gydyti skirtų vaistų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – pasakojo Sveikatos apsaugos viceminitrė Kristina Garuolienė.
„Tai ta taisyklė, kad tie vaistai, kurie neatitinka paciento priemokos reikalavimų, būtent epilepsijos vaistams negalios. Ir visi vaistai, bet kokiu atveju, bus paliekami kainyne“, – paaiškino Valstybinės ligonių kasos atstovas Evaldas Stropus.
Kai kurie epileptikams reikalingi vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, žadama, turėtų grįžti šių metų liepą. Šimtai įvairių vaistinių preparatų pernai iš sąrašų dingo, nes priemoka už juos esą buvo per didelė.
Išėjo taip, kad prie konkretaus vaisto pripratusiems žmonėms, norint juos vartoti ir toliau, dabar tenka už juos mokėti pilną kainą. Vaistų gamintojai dar pernai paskaičiavo, kad maždaug 40 proc. pacientų linkę mokėti visą sumą už į sąrašus nepatekusį vaistą.
