Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja išskirtinai seksualinio smurto prevencijos srityje dirbančios platformos „Ribologija“ viena iš įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė.
Tikrasis seksualinio smurto mastas
Viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, jog mes girdime tik pavienius atvejus apie bandymus šiuo atveju įpilti narkotines medžiagas. Koks tikrasis tų atvejų mastas, kad mes galėtumėm įsivaizduoti, apie ką čia kalbama?
R. Jureliavičiūtė: Tikrąjį mastą apskaičiuoti yra labai sudėtinga ir sunku, nes tikrai daug žmonių nesikreipia pagalbos. Nesikreipia ne tik dėl to, kad kartais nepasitiki sistema ar bijo pranešti, bet iš tikrųjų dėl to, kad dažnai neatsimena, kas nutiko, arba atsimena labai fragmentiškai, todėl kreiptis pagalbos yra labai sudėtinga.
Tai didžioji dalis nesikreipia pagalbos, bet mes žinome ir oficialius duomenis, kiek asmenų kreipiasi, sakykime, dėl seksualinio smurto – kasmet yra apie 300 asmenų, ir šis skaičius didėja dėl to, kad daugiau ir drąsiau apie tai kalbame, todėl, aišku, ir besikreipiančių pagalbos yra daugiau. Iš tikrųjų, nuo seksualinio smurto nukenčia kur kas didesnė dalis. Sakoma, kad apie 80 proc. gyventojų tiesiog išvis nesikreipia nei pagalbos, nei pasakoja artimiesiems apie tai, todėl koks tas tikrasis skaičius ir mastas, apskaičiuoti yra pakankamai sudėtinga, nes nežinome tikrojo skaičiaus.
Mes galime tik vadovautis apklausomis, kurias turime tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu, bet, kaip sakiau, didelė dalis žmonių tiesiog nesikreipia pagalbos, o kalbant apie prievartos narkotikus, tai ir stigma didesnė, ir baimė didesnė, ir, kaip jau minėjau, žmonės neatsimena įvykio, o tuomet kreiptis ar pranešti gali būti labai sudėtinga.
Ar visada už tokių mėginimų slepiasi būtent tik galimas seksualinis smurtas, ar būna ir kiti atvejai?
R. Jureliavičiūtė: Priežasčių, dėl ko tai yra daroma ir dėl ko yra svaiginamas asmuo, gali būti daug ir įvairių. Tai gali būti ir kerštas, ir vagystė, kartais norima tiesiog pajuokauti, būna visaip, bet, aišku, didžioji dalis atvejų yra seksualinis smurtas arba kažkoks fizinis sužalojimas, noras apiplėšti, pavogti, sužeisti, atkeršyti ir panašiai – priežasčių tikrai gali būti įvairių.
Ar įmanoma visiškai apsisaugoti renginiuose?
Žvelgiant į tokias istorijas gali susidaryti įspūdis, kad tiesiog reikia išlikti blaiviam, nevartoti įtartinų gėrimų ir viskas bus gerai. Ar įmanoma įvairiuose renginiuose susikurti tą visišką saugumą, ar tai labiau tik iliuzija?
R. Jureliavičiūtė: Aš manau, kad tai iliuzija, tai vyksta ne tik renginiuose. Dėl to yra dar sunkiau, nes žmonės, kai nueina į aplinką, kuria pasitiki labiau, yra labiau linkę atsipalaiduoti ir išlieka mažiau budrūs – šioje vietoje pavojus nedingsta.
Mes kalbame apie įvairias erdves, ne tik vakarėlius ir barus. Gali būti vakarėliai privačiose erdvėse, taip pat gali būti pasimatymas. Tiesiog eini su žmogumi į pasimatymą galbūt jau 5-ą kartą ir jis ar ji nusprendžia tave apsvaiginti, todėl šioje vietoje visiškai saugios erdvės tikėtis nerealu.
Aišku, alkoholio vartojimas tikrai didina tikimybę, kad kažkas apsvaigins, nes alkoholis turi stiprų kvapą, skonį, netgi spalvą, todėl pastebėti priemaišas gali būti sunku. Iš kitos pusės, tai yra daroma įpilant medžiagų į arbatą, į vandenį ar tiesiog į sultis. Galų gale galime kalbėti apie suleidžiamus prievartos narkotikus. Nors Lietuvoje šiai dienai tai galbūt nėra labai populiarus būdas, bet iš esmės tokia galimybė ir tikimybė yra. Taigi, visiškai apsisaugoti būtų sudėtinga.
Jureliavičiūtė: svarbu padėti nukentėjusiems
Ir vis dėlto, jeigu kalbėtumėme apie prevenciją, į ką pirmiausia atkreiptumėte dėmesį ir ką pirmiausia pasiūlytumėte, ką žmonės turėtų žinoti?
R. Jureliavičiūtė: Kalbant apie gėrimus, tai, žinoma, nereikėtų imti gėrimų iš nepažįstamų asmenų, juos vartoti atsargiai. Kadangi svaigina ne tik nepažįstami asmenys, bet iš esmės gali nutikti taip, kad darbo vakarėlyje vadovas atneš taurę vyno ir bus sudėtinga atsisakyti. Tokiu atveju patartina negerti viso gėrimo iš karto, galbūt paragauti po mažą kiekį ir stebėti, kaip veikia tavo kūnas.
Kita vertus, kalbėdama apie prevenciją, aš vis tiek daug akcentuočiau edukaciją ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Visuomenė šioje vietoje taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį ir galėtų užkirsti kelią kai kuriems nusikaltimams.
Jeigu nusikaltimas vyksta viešoje vietoje arba nebūtinai viešoje, bet privačioje erdvėje, kur yra daugiau žmonių, tai tie žmonės tikrai mato ir pastebi. Klausimas, ar jie ką nors daro, ar apsimeta, kad nemato? Jeigu apsimeta, kad nemato, tai problema yra didelė, o jeigu daro, tuomet gali padėti ir išgelbėti asmenį.
Tas švietimas prisideda ne tik prie atpažinimo ir pagalbos suteikimo tuo metu, bet ir prie to, kad būtų palaikomas nukentėjęs asmuo. Kreiptis pagalbos gali būti labai sunku, o visuomenė, kuri kaltina, tikrai nepadeda. Šioje vietoje reikia palaikyti nukentėjusius asmenis ir labai gerai žinoti, kad už tokius nusikaltimus yra atsakingas tas žmogus, kuris jį vykdo. Tai labai svarbus dalykas, jeigu norime, kad žmonės kreiptųsi pagalbos ir kad visi kartu kurtume saugesnę erdvę visiems ir visoms.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
