Apie tai laidoje diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, „Blue-Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
Ką jums sako tai, kad mes ir vėl kalbame apie tą patį? 10 mėnesių praėjo nuo to, kai pirmas dronas nukrito, ir vėl tas pats.
G. Jeglinskas: Tai yra nieko naujo. Deja, nieko naujo. Matome, kad tos dronų grėsmės, grėsmės iš oro nesikeičia. Jos turbūt gali tiktai augti. Mes visi kalbame, tarp ekspertų, tarp politinių žmonių, kalbame su sąjungininkais, su sąjungininkų kariuomenės vadovybe. Žinome, kad tos grėsmės tiktai augs, o mes vis dar esame ten pat, mes vis dar nematome savo oro erdvės.
Tai yra lygiai taip pat absurdiška, kaip ir buvo tas dronas įkritęs pietų Lietuvoje su sprogmenis. Tai yra, aš sakyčiau, tokia tragikomiška situacija. Realiai, kai technologijos egzistuoja, mes iš tikrųjų turėjome imtis iš tų iniciatyvų. Beje, komitete visą tai prieš 10 mėnesių buvo išsakyta.
Mes gauname patikinimus iš kariuomenės, kad čia yra daroma, yra perkama, yra dar kažkas daroma, bet ne čia yra pradžia. Pradžia tai turi būt labai aiškiai suprasta, kaip mes apginsime Lietuvos oro erdvę, ir tada jau išvystysime reikalavimus. Tada išvystysime, ko mums reikia.
Tada galime kalbėti apie pirkimą ir tuos dalykus iš tikrųjų pagreitinti. Technologijos egzistuoja. Deja, organizacine prasme, mes nematome tos lyderystės ir tokio aiškumo. Tai labai liūdna situacija, bet ji, deja, nestebina.
Ar galima buvo taip greitai pasakyti, kad jis yra ukrainietiškas? Ar jums kelia abejonių tai, kad po to, kai gyventojas paskelbė, jog tas dronas rastas, taip greitai buvo pasakyta, kad jis ukrainietiškas?
J. Ohmanas: Kiek aš mačiau, galiu daryti tam tikras išvadas. Aš manau, kad tikimybė yra, žinant, kad ukrainiečiai vis tiek smogia objektus. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje gali būti tai, bet čia esmės nekeičia. Ukrainiečiai naudoja dronus, rusai naudoja dronus, tie dronai skrenda ir skris. Šio fakto nesureikšminkime.
Esmė yra kita. Mes gyvename šalia karo ilgai, labai seniai, jau nuo 2012 metų ir matėme tai. Aš pirmą savo droną rankose laikiau 2015 metais sausio mėnesį. Tai jau buvo pradžia mūsų dronų karo. Esame bandę pasakyti ne vieną kartą, ne du, ne tris, ne penkis. Įvairiuose formatuose ir politikams, ir kariškiams, kad tai yra dronų karas.
Kaip mes į tai reaguojame? Labai vangiai ir ne tik Lietuvoje. Beje, mes neunikalūs šioje vietoje ir tai yra susiję su įvairiais momentais. Aš jau pradėjau suprasti, kodėl mes tokie. Valdžia ar saugumo struktūros nenori priimti šito iki tol, kol tu gausi į galvą. Tada jau truputį bando reaguoti.
Aš buvau NATO būstinėje jau prieš keletą mėnesių ir mes turėjome tokį dronų seminarą. Mes tikrai ten gerai pasirodėme. Mums išeinant iš ten kai kurie žemesni karininkai man ne viešai, nei formaliai pasakė: „Jonai, jūs viskas tvarkoje, šaunuoliai, bet mūsų vadovybė, NATO šiuo atveju, jiems tie dronai nesvarbūs.“ Jie mano, kad čia yra kažkoks ginklas, kuris turės savo laiką, jeigu reikia, mes parodysime, ką mes mokame. Čia yra NATO mąstymas. <...>
NATO mąstysena
Dėl NATO mąstysenos, ar jūs sutiktumėte, kad iš tikrųjų tai gilesnė problema, kuri yra ne tik Lietuvoje?
G. Jeglinskas: Kai kalbame apie tankus prieš dronus, kažką šiek tiek gal supriešiname. Šiek tiek supraskime šitą problemą. Supraskime, kad Ukrainos karas yra tai, iš ko turime mokintis. Jis yra kaip ir kiekvienas karas – unikalus. Kaip ir Irano karas yra unikalus. Reikia paimti, išmokti iš to dalyko tam tikrus dalykus.
Dabar, autonomija, yra dronai ore, prie žemės, ukrainiečiai jau turi karinius vienetus, kurie iš principo naudoja „droninius“ autonominius automobilius, šarvuočius, kurie yra pakaitalas tam pačiam tankui. Jūriniai dronai, kosminės technologijos automatiškai per savo dizainą turi droninių elementų.
Savaitgalį turėjome su vyriausiais NATO pajėgumų vadovais diskusiją Londone. Iš tikrųjų taip, kariuomenės veikia lėtai, NATO kaip mechanizmas veikia lėtai ir tai mes žinome. Beje, 32 šalys turi sutarti dėl pajėgumų, pajėgumų tikslų. Taip susitarė prieš kelis metus ir sako, kad dabar artimiausius penkerius metus turime įvykdyti šituos tikslus.
Reiškia, mes kiekvienas, kiekviena šalis prisiima kažkokių įsipareigojimų, bet karas keičiasi labai greitai. Kas matome Ukrainoje? Tai yra iteracija, kai technologija keičiasi tame pačiame fronto priekyje. Per savaitę gali pasikeisti technologija.
Mes absoliučiai instituciškai nesiadaptuojame tuo greičiu, kurio reikia. Dabar kiekviena kariuomenė kalba apie dronus, kiekviena kariuomenė bando įvairiai integruoti į tuos ar į naujus dalinius. Taip, tai vyksta, bet tai vyksta, aišku, per lėtai.
Kalbant apie Lietuvą, mes turime žiūrėti į save pirmiausia. NATO čia inovacijų neatneš. Mes turime žiūrėti patys savęs. Technologijos egzistuoja – viskas, reikia kolaboruoti, reikalinga lyderystė šalyje, kai tu suvieniji visas institucijas ir pasakai: „Žiūrėkite, mūsų oro erdvė yra kiaura, mes nematome, kas atskrenda, kas išskrenda, ar jis ginkluotas, ar neginkluotas.“
Tik po to dronus suranda žvejys ar koks nors grybautojas. Tai yra absoliučiai nepriimtina situacija, nesvarbu kokia yra karo ateitis, bet šiuo metu mūsų oro erdvė yra nesaugi ir tai yra grėsmė Lietuvai. Mes nesiimame griežtų priemonių. <...>
Tai yra įmanoma padaryti, bet mes tikimės, kad NATO mums atneš sprendimus. Neatneš NATO mums sprendimų. Taip, NATO yra kertinis mūsų gynybos aljansas, bet jisai, kai kalbama apie adaptavimąsi prie naujų technologijų, užtrunka labai ilgai, nes reikia sutarti tarp 32 sąjungininkų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
