Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė.
Pranešimų apie sušalusius žmones – iš visos Lietuvos
Pone Juozevičiūte, pirmiausiai, kokie yra pastarųjų parų skaičiai, kalbant apie sušalusius žmones? Kokią fiksuojat statistiką?
V. Juozevičiūtė: Šią savaitę pastebimas išaugęs pranešimų skaičius. Jei pirmadienį buvo užregistruotas tik vienas pranešimas, antradienį buvo užregistruoti devyni, o trečiadienį ir ketvirtadienį po septynis pranešimus.
Ar lokaciją galima išskirti? Iš kur tų pranešimų sulaukdavo daugiausiai?
V. Juozevičiūtė: Pranešimų gauta iš visos Lietuvos: iš Alytaus, Biržų, Joniškio, Kupiškio, Skuodo ir kitų rajonų, bet daugiausiai iš Vilniaus, kur didesnis gyventojų skaičius.
Turbūt tai rodo tam tikrą visuomenės aktyvumą, ar ne? Pastebit, kad žmonėms, nėra nesvarbu, jeigu pamato sušalusius žmones?
V. Juozevičiūtė: Mes labai džiaugiamės, kad yra daug pilietiškų žmonių, kurie pamatė žmogų, kuris galimai yra sušalęs, skambina numeriu 112.
Turbūt ne ką mažiau svarbu visuomenę edukuoti ir dar kartą kalbėti apie tai, ką gi reikėtų daryti, jeigu žmogus pamato kitą sušalusį žmogų. Savaime suprantama, skambina į bendrąjį pagalbos centrą. O kas toliau? Kas vyksta tuo metu, kol yra laukiama, kol pagalba atvyks?
V. Juozevičiūtė: Gal reikėtų šiek tiek patikslinti, kad ne visais atvejais būtina tuoj pat skambinti į bendrąjį pagalbos centrą.
Pirmiausia, reikėtų įvertinti situaciją. Jei sniege pastebite miegantį žmogų, kuris apsvaigęs, nelabai orientuojasi, kur yra kur jo namai, tokiu atveju, žinoma, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112.
Palikus jį šaltyje, žmogus gali ne tik nušalti galūnes, bet ir nukristi bendra kūno temperatūra, išsivystyti hipotermija, kuri pavojinga gyvybei.
Bet jeigu žmogus yra šiaip sušalęs, jį pirmiausia reikėtų sušildyti. Reikėtų nuvesti į šiltą patalpą, aprengti sausai, šiltais rūbais. Jei nušalo galūnės, galima bandyti jas atšildyti merkiant į kambario temperatūros vandenį, dedant tvarsčius.
Į medikus reikia kreiptis, jei nušalusi vieta ir po šildymo lieka sustingusi, nejautri, atsiranda pūslių arba oda tampa kažkokia pilka ir įgauna melsvą atspalvį. Tokiais atvejais jau reikėtų kreiptis į medikus.
Kalbant apie nušalimus, kiek vis dar dažna problema yra būtent alkoholio vartojimas?
V. Juozevičiūtė: Tai dažna problema. Sprendžiant iš gaunamų skambučių apie miegančius ant žemės žmones, tokių žmonių yra tikrai nemažai.
Ir dėl nušalusių galūnių skambinantys žmonės dažnai prisipažįsta, kad nušalo būdami neblaivūs. O dėl alkoholio poveikio – žmonės netenka jautrumo šalčiui, greičiau praranda kūno šilumą.
Ar gali būti, kad nušalimus patyrę žmonės simptomus gali pajusti tik kažkiek vėliau, praėjus tam tikram laikui? Kaip tai pasireiškia?
V. Juozevičiūtė: Taip, nes yra skiriami keturi nušalimo laipsniai. Iš pradžių gali būti sunku nustatyti, koks tas pažeidimas. Kartais tai paaiškėja ir tik po kelių dienų, kai pakinta audinių spalva, atsiranda pūslės, kiti rimtesnio pažeidimo požymiai.
Kalbant apie šiais metais fiksuojamus nušalimus, dėl šalčių taip pat nukentėjo ir paukščiai. Kokius čia fiksuojate skaičius ir kiek apskritai dabartinėje Lietuvoje vyraujanti neigiama temperatūra yra pavojinga paukščiams?
V. Juozevičiūtė: Kiekvienais metais, vos tik atvėsus orams, pasipila skambučiai dėl prišalusių gulbių. Dažnai jie būna nepagrįsti, nes žmonės apsigauna matydami nejudančius paukščius.
O gulbės tokiu būdu tiesiog taupo energiją. Šiuo metu, kai jau ilgą laiką laikosi žema temperatūra, gulbėms kyla realus pavojus ir kiekvieną dieną registruojame mažiausiai po du–tris pranešimus apie prišalusias gulbes.
Gavome pranešimų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių. Tiesa, nežinome, kiek tų pranešimų pasitvirtino, bet girdėjome, kad Kaune šią savaitę buvo rastos dvi negyvos gulbės.
Visos „Žinių radijo“ laidos klausytis galite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
