Karštis ir savižudybės
Seniai kalbama apie mirtinus besikeičiančio klimato keliamus pavojus, tačiau apie pasaulinį atšilimą dažniausiai sprendžiame iš lietuviškų orų ir tik nepatikliai gūžčiojame pečiais.
Tačiau kituose pasaulio kraštuose milijonai žmonių jau stojo į žiaurią akistatą su kintančio klimato pasekmėmis. Antai Indiją niokoja pati baisiausia per pastaruosius 140 metų sausra. Nevilties apimti žemdirbiai, reikalaudami, kad šalies vyriausybė skirtų didesnę paramą dėl stichinės nelaimės nukentėjusiems ūkininkams, išėjo į didžiausių miestų gatves. Madhja Pradešo valstijos Bopalo mieste per žemdirbių protestus kilus neramumams policija atidengė ugnį.
Žuvo 5 protestuotojai, kartu su kitais reikalavę, kad valdžia sumažintų ūkininkams mokesčių naštą ir padidintų supirkimo kainas. Čenajuje, Tamilnado valstijoje, žemdirbiai surengė analogišką protesto akciją ir uždegė žvakutes žuvusiems Bopale atminti. O į vieną Indijos sostinėje Naujajame Delyje šią vasarą surengtą protesto mitingą ūkininkai atsinešė savo pažįstamų, iš nevilties dėl juos sužlugdžiusios sausros pakėlusių ranką prieš save, kaukoles.
JAV leidybos įmonė „Project Syndicate“ pranešė, kad, remiantis Kalifornijos universiteto Berklyje atlikto tyrimo duomenimis, Indijos ūkininkų savižudybių skaičius didėja proporcingai kylančiai oro temperatūrai: jei vidutinė konkrečios dienos daugiametė temperatūra padidėja 1 laipsniu pagal Celsijų, šioje šalyje nusižudo 70 žmonių daugiau, nei paprastai.
Paskatins konfliktus
Prie augančios Indijos žemdirbių nevilties prisideda ne tik neregėta sausra, bet ir nevykusi šalies valdžios žemės ūkio politika, teigia apžvalgininkai. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė didėja ne tik Indijoje. Vidutinė temperatūra planetoje ir toliau nesustabdomai kyla, o tai reiškia, kad ateityje sausros bus vis dažnesnės, didės politinė įtampa, stiprės socialiniai sukrėtimai, įsivyraus prievarta. Kai 2008 m. dėl prastų orų sumažėjo grūdų tiekimo pasaulinei rinkai apimtis, šoktelėjo maisto produktų kainos, ir daugelį šalių, pradedant Maroku, baigiant Indonezija, supurtė socialiniai ir politiniai neramumai. Visai neseniai gyventojų aprūpinimas maistu buvo panaudotas kaip ginklas per karus Jemene ir Sirijoje.
Ekspertai perspėja, kad per mažas dėmesys gresiantiems „klimato pavojams“ gali skatinti karus dėl vandens, maisto, energijos išteklių ir dirbamos žemės, ypač nestabiliuose žemės ūkio gamybos požiūriu pasaulio regionuose. Tokie konfliktai gali apimti ne tik atskirų valstybių sritis, bet ir plėstis už valstybių sienų.
Mokslininkai yra nustatę stiprią koreliaciją tarp didėjančios temperatūros per pastaruosius 30 metų Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos ir čia kilusių pilietinių karų. Jei atmosferos šiltėjimo tendencija išliks ir toliau, ginkluoti susirėmimai Afrikoje, Centrinėje Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir kitose pasaulio vietose turėtų tapti dažnesni. Kad būtų galima išvengti tokio scenarijaus, reikės su naujomis jėgomis imtis plėsti daugianacionalines sutartis dėl klimato kaitos. Viena iš svarbiausių prieš 2 metus buvo pasirašyta Paryžiuje, tačiau jos poveikį susilpnins naujosios JAV administracijos sprendimas iš jos pasitraukti. Alternatyvos paprasčiausiai nėra: klimato ekstremalumai anksčiau ar vėliau pasieks ir tas valstybes, kurių valdžia vis dar skeptiškai vertina vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimo ribojimo priemones.
Klimato pabėgėliai
Besikeičiantis klimatas pažers aibę naujų problemų, kurių poveikio civilizacijai gal dar gerai neįsivaizduojame. Ūkininkų, Indijos miestų aikštėse laikančių nusižudžiusių savo draugų kaukoles, nuotraukos turėtų daug ką priversti atsipeikėti. Ekspertai ragina rengti naujas paramos stichinių nelaimių aukoms strategijas, nes nukentėjusiųjų gali būti ne dešimtys, o šimtai tūkstančių ar net dešimtys milijonų. Keičiantis klimatui milžiniški potvyniai, sausros, uraganai, nuošliaužos turėtų vis dažnėti, prognozuojama, kad tokie reiškiniai bus vis intensyvesni ir truks ilgiau. Šalių vyriausybės turėtų darbuotis ranka rankon mažindamos tokių katastrofų tikimybę ir galimas pasekmes. Tokia našta per sunki pavienėms šalims, ją galima pakelti tik visiems kartu.
Vadinamoji pabėgėlių krizė Europoje gali pasirodyti tik menka problema, palyginti su pasikeitusio klimato sukelta masine migracija. 2015 m. pabėgėlių skaičius visame pasaulyje išaugo iki rekordinių 244 milijonų. Jei dėl klimato kaitos ištisi planetos regionai taps nebetinkami gyventi, gresia tikras migracijos cunamis, nes dešimtys, o gal ir šimtai milijonų žmonių ieškos sau naujos gyvenamosios vietos. Kai kurios Artimųjų Rytų sritys gali tapti per karštos žmonėms gyventi jau iki šio amžiaus pabaigos, o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Naujajame Delyje, daugiau kaip 35 laipsnių temperatūra gali laikytis vidutiniškai iki 200 dienų per metus.
Tarptautinė migracijos organizacija baiminasi, kad vis didesniam žmonių skaičiui bėgant nuo karščių, gyventojų koncentracija mažesnėse gyvenamosiose erdvėse gali daryti beprecedentę įtaką vietinėms prisitaikymo galimybėms. Nuožmioji šios vasaros sausra Indijoje tai patvirtina.
