Ne viską, kas pasiekia mūsų ausis, iš tiesų norime girdėti. Ypatingai pro ausis norisi praleisti tai, kas sužadina ir išjudina kažkur giliai viduje įklimpusias mintis. Iškeltos į paviršių jos dažnai neduoda mums ramybės, skatina galvoti, prisiminti dalykus, kuriuos sudėję į mažas dėžutes ir užrašę „nesvarbu“, išslapstome tolimuose sąmonės užkampiuose.
Kovo 11-osios proga įvairiuose renginiuose ir koncertuose skamba patriotinės dainos, kurių tikslas ‒ padėti lietuviams vienytis ir telktis, priminti, kas buvo ir priversti susimąstyti, kuo tapo. Tačiau ar klausydama jas tauta girdi? Iš kur atlikėjams kyla noras kurti tokią muziką? Apie tai kalbėjome su muzikologais ir patriotinės muzikos kūrėjais.
Apie poveikį šiuolaikinei publikai
Muzikologas Viktoras Gerulaitis apie patriotines dainas kalbėjo su neslepiamu liūdesiu ir nusivylimu. „Nėra jokio poveikio publikai. Pažiūrėkite, kokioje visuomenėje mes gyvename, ką su ja padarė. Apie kokią visuomenę ir kokį patriotizmą čia galima būtų kalbėti. Tai pasenęs reikalas“, ‒ konstatavo V. Gerulaitis.
Roko grupės „Skylė“ lyderio Roko Radzevičiaus teigimu, klausytojų patriotinės dainos visada turės. „Negaliu kalbėti už visus klausytojus, tačiau tokia muzika tikrai turi savo poveikį. Daug žmonių mums dėkoja. Kitas klausimas ‒ kas tai yra patriotizmas? Mes tai stengiamės išreikšti subtiliai, ne per pompastiką, o „bandant užkabinti giluminius klodus“, ‒ kalbėjo grupės lyderis.
Patriotinio metalo grupės „Diktatūra“ lyderis, muzikantų aplinkoje žinomas Pinčiuko pseudonimu, kalbėjo trumpai. „Patriotinių dainų poveikis publikai be abejo yra , o kiek jis stiprus, priklauso nuo žmogaus, nuo pačios dainos, atlikejo, muzikos. Tam, kad tokia daina pasiektų klausytoją, jis pats turi jausti patriotizmą ‒ kitaip tai bus tiesiog svetima“, ‒ teigė jis.
Noras kalbėti apie tai, kas svarbu
„Reikia kitokių salygų, kad kiltų patriotiškumo poreikis. Dabar ne tie laikai. Kai buvome Tarybų Sąjungos sudėtyje, buvo galima apie tai kalbėti. Dabar mums atrodo, kad esame laisvi Europos Sąjungoje ir visi esame paskendę pinigų ieškojime, susirūpinę buitiniais dalykais. Dabar ne metas jai, laikai beviltiški“, ‒ apgailestavo V. Gerulaitis.
Vasarą Lietuvos radijo oragiznuoto „Daina Lietuvai“ patriotinės dainos konkurso vadovė, radijo muzikos programų direktorė Birutė Paškevičinė teigė, kad norinčių dalyvauti buvo gausu. „Visi konkurso dalyviai ‒ jaunosios kartos autoriai. Buvo netgi šešiolikmečių, kurie prašėsi priimami į konkursą“, ‒ apie dainų autorius kalbėjo B. Paškevičienė.
„Tai nėra poreikis ‒ tai gyvenimo būdas. Patriotizmas, meilė savajam kraštui tiesiog kraujyje ir to neįmanoma pakeisti“, ‒ teigė Pinčiukas.
Sunkiojo metalo grupės „Thundertale“ lyderis Laurynas Baškys apie tikslus, kuriuos sieja su patriotinės muzikos kūrimu, kalbėjo konkrečiai. „Pastaruoju metu, pastebime, kad mūsų tauta mažėja, nyksta. Didele dalimi tam įtaką darė žmonių vilties praradimas, tikėjimo savo tauta praradimas. Pastaruoju metu mes dažnai pamirštam, kas mes esam, galbūt netgi samoningai ir labai noriai savo tautos identitetą nustumiam į šalį ir pakišam po visokiais blizgučiais, kuriuos gauname mainais. Mūsų tikslas būtent skatinti tautinę savimonę, skatinti žmones nepamiršti praeities, pasakyti, kad istorija neapsiriboja paskutiniais 20-čia metų“, ‒ kalbėjo metalistas.
„Nauja karta pradeda augti ant netikrų vertybių, ant šou projektų, ant „plastmasės“... Mes pagrindiniu savo tikslu laikome nors daliai tų žmonių suteikti minčių. Visi esame protingi žmonės, galvojame ir kartais užtenka tik mažos kibirkštėlės, kad viskas „užsidegtų“, ‒ sakė L. Baškys.
Atlikėjų daugėja, klausytojų auditorija plečiasi
„Pastaruoju metu daugėja atlikėjų, kurie į savo kūrybą, atliekamas dainas įtraukia patriotinius motyvus. Daug žmonių užsidega tautos idėja, kuri skleidžiasi tarytum kibirkštis. Matome tai ir savo koncertuose ‒ žmonėms pradeda rūpėti“, ‒ tvirtino L. Baškys.
Klausytojų auditorija, anot L. Baškio, labai įvairi. „Pradedant mažiukais trijų metų vaikais ir baigiant senoliais. Pastaraisiais metais koncertavome labai daug, taip pat ir už didžiųjų miestų ribų, pastebėjome, kad žmonės klauso, girdi ir auditorija išsisėja per visą amžiaus spektrą ‒ nuo mažiausio iki didžiausio“, ‒ tvirtino muzikantas.
Tai, kad pariotinių dainų girdime mažiau, anot Pinčiuko, lemia mūsų pačių poreikiai. „Nemanau kad patriotinių dainų turėtų būti daug. O tai, kad jos nepatenka televizijos ar radijo eterį, parodo mūsų visuomenės poreikius. Jei žmonėms to reiktų, komercinės televizijos greitai prisitaikytų“, ‒ kalbėjo metalistas.
„Diktarūra“ lyderio teigimu, patriotinių dainų klausytojų visgi yra. Anot jo, publika pastaruoju metu stiprėja, o tai labai geras ženklas. Paklaustas apie tai, ar prasmingi bandymai dainomis vienyti tautą, Pinčiukas sakė: „Taip, tai įmanoma, bet tik iš dalies. Tauta turi norėti tai priimti, turi girdėti. Jei ji kurčia, tai padaryti labai sunku, tačiau muzika, dainos tikrai padeda vienytis“.
R. Radzevičius sutiko, kad daug patriotines dainas kuriančių grupių groja tik rūsiuose ir garažuose. „Konkursai yra viena iš retų galimybių tokioms grupėms pasirodyti. Komercinės radijo stotys tokių „undergroundinių“ grupių praktiškai negroja, net ir mūsų muzikos neleidžia į eterį“, ‒ sakė jis.
Sąmoningumo, kūrybiškumo ugdymas
„Jeigu mūsų protėviai prieš penkis ar šešis šimtus metų nedvejodami galėti mirti už savo tėvynę, už savo įsitikinimus, tai šiandien lengviau renkamės susitaikymą, galbūt netgi rezignacinę poziciją. Burnojame ant savo tautos neklausdami savęs, ką padarėme patys, kad būtų geriau, ‒ mintimis dalijosi L. Baškys. ‒ Kadangi nesame politikai, o dainų atlikėjai, kūrėjai, stengiamės tuos dalykus išpasakoti taip, kaip suprantam muzikinės išraiškos priemonėmis“.
„Aš tikiu lietuvių tauta, ji tikrai yra kūrybinga. Tiesiog dabar tokie laikai, kai tas kūrybiškumas nuėjęs į antrą planą. Aš apskritai esu už tai, kad augtų kūrybingi žmonės. Ir kalbu ne tik apie muziką, tas pats galioja ir dailei, poezijai. Reikia atvert kūrybines galias, o ypač jauniems, besiformuojantiems žmonėms. Išmokyti juos kitaip mąstyti, kitaip matyti pasaulį, kad suaugę jie turėtų kritišką požiūrį į pasaulį“, ‒ mintimis dalijosi R. Radzevičius.
Patriotinė daina. Kokia ji turėtų būti?
Anot V. Gerulaičio, geriausia patriotinė daina yra „Lietuva brangi“. „Geresnės niekas neparašė ir neparašys. O visi konkursai yra tiktai šou, nėra ką daugiau pasakyti“, ‒ trumpai kalbėjo muzikologas.
Grupės „Diktatūra“ lyderio manymu, šiuolaikinės patriotinės dainos ne prastesnės už klasika tapusius kūrinius vien tuo, kad yra aktualios „dabar“. „Yra gerų patriotinių dainų, sukurtų pastaraisiais metais. Kitas klausimas ‒ kokie poetų, kūrėjų išgyvenimai privertė rašyti eiles tam tikru laikmečiu. Savaime suprantama, to neperduosi paprastai, daina ‒ tai žodžių rinkinys, o žodžiai turi perteikti emocijas, išgyvenimus“, ‒ kalbėjo Pinčiukas.
Į klausimą, ar jo manymu, teiginys, kad šiuolaikiniai atlikėjai negali sukurti gerų patriotinių dainų vien dėl to, kad nėra pajutę okupacijos ir jiems neteko kovoti už laisvę, R. Radzevičius atsakė neigiamai. „Aš nemanau, kad tai yra priežastis. Dauguma atlikėjų į savo veiklą žiūri labai paviršutiniškai, nebėra motyvacijos kurti. O tam, kad galėtum kažką nuoširdžiai kurti, reikia pasiaukojimo, to negalima įvertinti materealine išraiška“, ‒ tvirtino R. Radzevičius.
Universali patriotinė daina, muzikanto nuomone, neegzistuoja. „Visi žmonės yra skirtingi. Paskutiniame albume mes pademonstravome savo savo viziją, kaip galėtų atrodyti patriotinė daina, kiti atlikėjai tai mato savaip. Klausytojai yra skirtingo išsilavinimo, skirtingo skonio, todėl suabsoliutinti negalima“, ‒ pabrėžė R. Radzevičius.
Paklaustas, kokia patriotinė muzika yra gera, „Thundertale“ lyderis sakė: „Ta, kuri uždega žmonių širdis, skatina juos būti sąmoningais savo valstybės gyvenime, aktyviais tautos vystyme, priimti atsakomybę už tai, kas vyksta ir nebijoti išsakyti savo nuomonės, ‒ nurodė L. Baškys. ‒ Mes manome, kad gera daina, kuri skatina patriotinius jausmus jinai nėra agresyvi, nėra destruktyvi, ji yra įkvepianti“.
