Vien per 2015-2017-uosius nekilnojamojo turto plėtotojai iš savivaldybės ir valstybės įmonių įsigijo nemažai turto. Pavyzdžiui, Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“ 2017-aisiais už 3,9 mln. eurų (be PVM) įsigytoje 2,5 tūkst. kv. m ploto buvusioje „Vilniaus vandenų“ būstinėje sostinės Dominikonų g. 9 planuoja įrengti turgų ir biurų. Kiek investuos į projektą, bendrovė kol kas neatskleidžia.
Kaune vietoje buvusių administracinių pastatų su garažu Kęstučio g. 36, įsigytų už 2,33 mln. eurų (be PVM) nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ su partneriais plėtoja pirmąjį bendrabutį studentams, kuriame 150 kambarių ketinama pasiūlyti šį rugsėjį. Į projektą bendrovė planuoja investuoti 7,4 mln. eurų.
Buvusios „Lietuvos pašto“ 3 tūkst. kv. m ploto patalpos sostinės Vivulskio g. 23, už 1,68 mln. eurų (be PVM) įsigytos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Novalex“, rekonstruotos į „Sky City“ dvylikaaukštį, kuriame dar parduodami būstai.
Dar vienas daugiabutis planuojamas iš Turto banko už 2,7 mln. eurų (be PVM) nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Realinija“ 2016 metais įsigytoje 0,8196 ha ploto buvusio viešbučio teritorijoje Z. Sierakausko gatvėje. Dėl ginčų su Kultūros paveldo departamentu projekto plėtra užsitęsė.
Keleto didelės vertės į valstybės rankas patekusių objektų koncepcija dar nėra aiški. Už „Lietuvos energijos“ būstinės Žvejų gatvėje 15,4 tūkst. kv. m ploto patalpas „Lords LB Asset Management“ fondas pasiūlė 20 mln. eurų (be PVM). Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ analitikų teigimu, koncepcija bus kuriama, tačiau labiausiai tikėtinas mišrus komercinis projektas – viešbutis, biurai, galbūt prestižiniai butai.
Kito didelio objekto teritorijoje – Turto banko už 12,35 mln. eurų (be PVM) Šveicarijos investicijų kompanija „Interogo Holding" valdomos „Vaistint Lithuania“ įsigytose buvusiose Raudonojo kryžiaus ligoninės 16,5 tūkst. kv. m ploto patalpose Vilniaus senamiestyje planuojamas projektas, kuriame gali būti komercinių patalpų, būstų ir viešbutis. Kol kas įmonė skelbė teritorijoje ruošianti Juozapo Tiškevičiaus žiemos rūmų bei šalia esančio sodo restauravimo projektus.
Sostinės Jeruzalės g. 21 už 3,3 mln. eurų (be PVM) Energetikų mokymo centras bendrovės „Roko turtas“ buvo pirktas su nuomininkais investicijai, tačiau teritorijoje, pasak „Newsec Advisers LT“, ateityje yra galimybė plėtoti gyvenamosios ar komercines paskirties kompleksą.
Tikisi gauti 13 mln. eurų
Turto bankas teigia vien 2017 metais aukcionuose pardavęs 173 nekilnojamojo turto objektus už 10,5 mln. eurų. Tikimasi, kad šiemet bus parduota objektų už 13 mln. eurų.
Artimiausiu metu aukcionuose ketinama pasiūlyti pastatų sostinės centre, kuriuose verslas taip pat galėtų plėtoti komercinius projektus.
„Aukcionui ruošiamas Vaiko raidos centro pastatų kompleksas, esantis Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Be avarinės būklės pastatų, planuojama parduoti beveik hektaro ploto sklypą. Taip pat planuojama parduoti ir buvusią Kultūros mokyklą, esančią sostinės Rotušės aikštėje“, – BNS teigė Turto banko atstovė žiniasklaidai Aldona Grinienė.
Anot jos, šįmet rinkai bus pasiūlytas 18,5 ha ploto žemės sklypas sostinės Panerių seniūnijoje, netoli Savanorių pr. ir Gariūnų g. Sankirtos, taip pat 29 ha ploto sklypas Sostinės Kalnėnuose, Rukainių gatvėje.
Ne visas valstybės ar savivaldybių turtas parduodamas per Turto banką. Štai „Lietuvos energija“ dar turi nepardavusi komercinių kompleksų sostinės P. Lukšio ir Aguonų gatvėse, kuriuos paskutiniame pardavime siūlė įsigyti už atitinkamai 6,92 mln. eurų ir už 6,78 mln. eurų.
Nuolat turto aukcionus skelbia ir „Lietuvos energijos“ grupei priklausančios „NT valdos“. Rugpjūtį planuojamame aukcione rinkai bus siūlomi 28 objektai už pradinę 35,6 mln. eurų (su PVM) kainą.
Rugpjūtį planuojama skelbti ir „Vilniaus šilumos tinklų“ būstinės sostinės Vinco Kudirkos g. 14 aukcioną. Jame už 2,18 mln. eurų pradinę kainą bus siūlomas administracinis pastatas su 0,3111 ha ploto valstybinio sklypo nuomos teise.
Apie planus parduoti centrinę būstinę sostinės Gedimino prospekto ir Totorių gatvių sankirtoje yra skelbęs ir Lietuvos bankas. Tačiau galutinius sprendimus dėl to ketinama priimti 2019-aisiais.
Galimybę iš sostinės centro perkelti centrinę būstinę svarsto ir „Lietuvos geležinkeliai“, skelbę apie planus per artimiausius 5-10 metų modernizuoti Vilniaus stoties teritoriją ir čia perkelti pagrindinį biurą. Šiuo metu bendrovė veikia pastatuose sostinės Mindaugo gatvėje.
Kartais geriau parduoti už eurą
„Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigia, kad valstybės valdomi pastatai dažnai turi vieną vardiklį – neretai jie būna įsikūrę centrinėse miestų ar miestelių vietose.
„Toks turtas visada bus geidžiamas. Kita dalis valstybės disponuojamo turto yra verta tiek, kiek verta teritorija, o ne pastatai. Tenka pripažinti, kad valstybė disponuoja ir turtu, kurį reikia nugriauti dėl avarinės būklės, pavojaus aplinkiniams“, – BNS sakė jis.
M. Kulboko teigimu, ant valstybės pečių krentanti 8 mln. kv. m ploto turto našta yra per didelė, o daugiau nei 2 mlrd. eurų vertinamas turtas negeneruoja net minimalios grąžos.
„Jei valstybė įsikibusi laiko perteklinį ir nenaudojamą turtą, jo išlaikymo sąnaudos dengiamos mokesčių pavidalu, arba yra perskirstomos biudžeto lėšos mažinant finansavimą valstybės prisiimtoms funkcijoms vykdyti ir dotuojant nereikalingų pastatų išlaikymą“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Pasak analitiko, dalis turto kartais gali būti paklausus tik už simbolinį vieną eurą, tačiau tokiais atvejais baiminamasi politinio neapibrėžtumo.
„Siekiant maksimalaus rezultato, reikia pradėti nenaudojamą turtą pardavinėti, o dabar dažnai tenka girdėti, kad turtą pardavinėja aukcionas. Aukcionas yra būdas ir priemonė pardavimo procesą susisteminti, tačiau turto pardavimas yra turto pardavėjų, kaip profesijos, klausimas“, – kalbėjo M. Kulbokas.
