Laidoje patarimais pasidalino Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Justyna Kolesnik ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Greta Račkauskaitė.
Kokie pirmieji požymiai indikuoja, kad artimas žmogus išgyvena emocinius ar psichikos sveikatos sunkumus?
J. Kolesnik: Tikriausiai nėra vieno aiškaus požymio, kuris nusakytų, kad artimasis patiria sunkumus. Labai svarbu vertinti visumą ir atsižvelgti į pokytį.
Jei žmogus, pavyzdžiui, visada buvo bendraujantis, visur ėjo, bet pastebim, kad staiga tapo uždaru, vengia susitikti, tada galime sunerimti. Bet vienas požymis nieko nesako, gal žmogus šią savaitę išgyvena sunkumus darbe ir tiesiog yra pavargęs, tai yra situacinis dalykas.
Prisideda kiti požymiai, šalia to žmogus nerimastingas, patiria depresijos požymius ir panašiai – tai gali būti kaip signalas sunerimti. Bet sunerimti nereiškia nuspręsti, kaip kitas jaučiasi. Atviras pokalbis yra siekiamybė. Paklausiam kito žmogaus – kaip jautiesi, kuo gyveni?
Gal yra ir kokie fiziologiniai pokyčiai?
G. Račkauskaitė: Galėtų būti prarastas apetitas arba priešingai – padidėjęs apetitas. Aišku, nuolatinis nuovargis, kai ryte tampa labai sunku atsikelti, išlipti iš lovos. Noras daug miegoti, ilsėtis.
Higiena žmogaus pasikeitusi. Tai gali būti sunkumas laikytis higienos, galbūt išsiplauti galvą prieš kažkur išeinant, pasiruošti, nusimaudyti, susitvarkyti.
Ne visi žino, kaip pradėti atvirą pokalbį, kokį toną parinkti. Koks būtų jūsų patarimas?
J. Kolesnik: Išties, gali būti labai sunku pradėti pokalbį. Gali būti patiems baisu, ką išgirsim. Arba kaip paklausti, kad neįžeistume.
Esminis dalykas visgi nuoširdumas, nuoširdus klausimas. Empatiškumas – nevertinam iš karto, neieškom priežasčių.
Jei pastebim, kad kažkas vyksta, tai taip ir sakom paprastai. Ne tai, kad „kas su tavim blogai?“
Iš esmės, tai nuoširdus pokalbis, empatiškas ir priimantis tonas. Neuždedam tono, ką turėtų atsakyti, o išties norėdami išgirsti klausiam.
G. Račkauskaitė: Dar labai norėčiau papildyti, kad būtų galima vengti klausimo „kodėl“.
Žmogui pačiam sunku, jis pats nesupranta, kas vyksta, galbūt net nepastebi, kad kažkas ne taip. Ir tas klausimas yra toks aštrus ir jautrus, jis tartum duoda žinutę, kad reikia pasiaiškinti.
Nors mums labai įdomu ir labai rūpi tas žmogus, to klausimo reikėtų vengti. Nebent ryšys yra labai geras ir tvirtas, kad žmogus jaustųsi patogiai atsakyti į tą klausimą. Jei tokio neturime – svarbiausia vengti tokių žodžių.
Paaugliai – tarsi „ežiukai“
Kodėl paaugliams ir jauniems žmonėms dažnai sunkiau atsiverti?
G. Račkauskaitė: Paauglystė labai ypatingas laikotarpis. Ypatingas, galėčiau pasakyti, chaoso prasme. Jo yra labai daug.
Draugai, tėvai, paauglių emocijos keičiasi. Jie nebėra tokie „švelnūs kačiukai“, jie tampa labiau identitetais. Kartais gali pasirodyti, kad yra „ežiukai“, nes jie turi savo nuomonę, savo poreikius, savo jausmus.
Kodėl jiems sunkiau atsiverti tėvams ar kitiems suaugusiems? Jei jaunuolio patirtyje yra buvę taip, kad jam atsivėrus buvo sakoma „ką čia nusišneki“ arba „mūsų laikais tokių dalykų nebuvo“ arba „ką tu čia perdedi, išsigalvoji“ arba „nusiramink, nustok, nebedaryk to“ – tai jaunuolis užsidaro.
Jis suvokia, kad negali pasitikėti kitu suaugusiu asmeniu, nes aš negaunu empatijos ir atliepimo. Jaunuoliui turėti bent vieną suaugusį asmenį, kuris jį palaikytų, kuriam jis falėtų būti atviras, yra labai svarbu.
Kaip jūs konstruotumėte pokalbį su paaugliu?
J. Kolesnik: Geriausia pačiam suaugusiam žmogui, tėvams, suprasti, kas vyksta su vaiku. Mes suaugę suprantame, kas vyksta, su kuo jis dali susidurti ir patiems yra lengviau, nes tarsi įsijaučiame į tą patirtį.
Kaip konkrečiai kalbėti? Akcentuočiau ne konkrečius sakinius, žodžius, o apskritai empatišką, priimantį ir saugų toną. Vengti visų kaltinimų, patirties nuvertinimų ir taip toliau.
Be abejo, yra momentas, tiek su paaugliais, tiek su suaugusias, kai žmogus sako, kad nenori kalbėtis. Tai reikia priimti ne asmeniškai.
Nuo ko prasideda sunkumai jauniems žmonėms?
J. Kolesnik: Jauni žmonės susiduria su labai skirtingomis situacijomis ir kiekvieną žmogų atskira situacija gali paveikti labai skirtingai. Aišku, mūsų, kaip žmonių, elgesys yra labai sudėtingas, kažkokiu vienu požymiu jo nepaaiškinsim.
Tas spektras patirčių jauniems žmonėms gali būti labai platus: nuo patyčių, tiek mokykloje, tiek elektroninėje erdvėje, sunkumai mezgant ir palaikant santykius, galimi konfliktai šeimoje, sunkumai mokantis, savivertė.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
