Nuolat ant pastatų sienų, tvorų, tiltų ir viadukų įvairių užrašų ir piešinių pritepliojantys vandalai pridaro valstybei žalos už milijonus litų, o tuos tepliotojus surasti ir nubausti – sudėtinga.
Nors grafitininkams metų laikai nelabai rūpi, atšilus orams sienų tepliojimų ypač padaugėjo. Vilniaus policija kone kas savaitę sulaiko po keletą jaunuolių, bandžiusių įsiamžinti matomiausiose miesto vietose.
Štai praeitą savaitę policija pastebėjo ant gyvenamojo pastato sienos grafičius piešiančią porelę. Pamatę policininkus, abu „meninkai“ dėjo į kojas, bet merginą pavyko sulaikyti. Prie apipaišytos sienos pareigūnai surado du krepšius, o juose – aerozolinių dažų balionėlių. Merginos krepšyje buvo rasta popierinių trafaretų, o vaikinas į grafičių paišymo išvyką buvo atsigabenęs ir, kaip įtariama, narkotikų, kuriuos sprukdamas paliko savo krepšyje.
Dar prieš keletą dienų Vilniuje buvo sulaikyta šutvė nepilnamečių, kurie sienas tepliojo Paribio gatvėje. Šįkart policininkams pavyko sučiupti visus tris vandalus.
Sulaikė nepilnamečius
Prieš kurį laiką Vilniaus 3-iojo policijos komisariato pareigūnams pavyko atskleisti asmenį, kuris naktį aerozoliniais dažais buvo apipaišęs ir aprašinėjęs Mindaugo, Gedimino paminklus ir Užupio angelo skulptūrą. Nustatyta, kad taip „pasidarbavo“ 22 metų vilnietis.
Šį nusikaltimą pavyko išaiškinti su visuomenės pagalba. Žmonės, pamatę aprašinėtus paminklus, kreipėsi į policiją ir pasidalijo savo spėjimu, kad tai gali būti jų pažįstamo nestabilios psichikos vilniečio darbas. Prieš subjaurodamas paminklus, jis grasino nužudyti daug žmonių, skelbė karą Lietuvai ir lietuviams.
Dar viena sienų tepliotojų grupė taip pat išaiškinta padedant neabejingiems asmenims. Pro savo buto langą pastebėjusi būrelį vaikų, raitančių įvairiausius „kringelius“ ant namo sienos, Justiniškių mikrorajono gyventoja iškvietė policininkus. Šie sučiupo, kaip vėliau paaiškėjo, prestižinės Vilniaus mokyklos septintos klasės mokinius. Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius tąkart pripažino, jog mokiniai užtraukė gėdą ne tik sau, bet ir mokyklai, ir žydų bendruomenei. Už nepilnamečių elgesį teko atsakyti jų tėvams – jiems skirtos administracinės baudos.
Vis dėlto sėkmingomis vandalų išaiškinimo operacijomis teisėsaugininkai pasigirti gali retai – dažniausiai subjaurotos sienos randamos, kai vandalų pėdos jau seniai būna ataušusios.
Bjauroja paminklus
Vandalai ypač dažnai subjauroja paminklus. Rugsėjo mėnesį ant sostinės centre esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirkai vandalai užrašė „Lietuva šudas“. Sostinės policija dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet nustatyti beraščius vandalus nesiseka, nes neatsiranda įvykio liudininkų.
Gruodžio mėnesį miestą terliojančių vandalų rankos pasiekė net Trijų kryžių paminklą – jo šonas buvo „papuoštas“ ryškiaspalve širdimi. Po šio įvykio paminklas nuo vandalų išpuolių buvo apdraustas 10 000 litų suma.
Vandalams užkliuvo net miško aikštelėje Anykščiuose stovintis Puntuko akmuo. Ant jo žemiau Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefų praėjusių metų gruodžio viduryje atsirado juodais dažais išpurkštas užrašas: „Kaupas 21 ir jo draugas (...) netoks ir didelis...“ S. Dariaus ir S. Girėno tragiško skrydžio žygdarbiui įamžinti skirto akmens bjaurotojai nesurasti iki šiol. Akmuo nuvalytas visai neseniai.
Išradingumo nestokojantys grafitininkai Vilniuje savo kūriniais „papuošė“ net 14 troleibusų. Keturių troleibusų dešinieji šonai išterlioti nuo ratų iki pat ūsų. Spėjama, kad vandalai į teritoriją įsibrovė naktį, o tam ruošėsi iš anksto – atsinešė metalinei tvortai prakirpti skirtas žirkles, apsižiūrėjo vietą, kurios nestebi vaizdo kameros. Kad išpaišytų beveik trijų metrų aukštį siekiančius troleibuso ūsus, vandalai greičiausiai naudojosi atsigabentomis kopėčiomis. Vandalų piešinius toleibuso parko darbuotojams teko šveisti patiems, o guodė tik tai, kad priešiniai nesunkiai nusivalė patrinti benzinu.
Solomono medžioklė
Už turto sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Bet tokios sankcijos, atrodo, negąsdina ir labiausiai „medžiojamo“ grafitininko, pasivadinusio Solomono slapyvardžiu. Šis vandalas Vilniuje pridarė kelis šimtus tūkstančių litų siekiančios žalos ir ištepliojo ar savo slapyvardžiu išmargino ne vieną matomiausioje vietoje esančią sieną. Solomonui karą paskelbė ir sostinės tarybos narys Algis Greitai – „Facebook'o“ tinkle jis įkūrė grupę ir pažadėjo atlygį tam, kas padės atskleisti to vandalo tapatybę. Bet tokios priemonės, atrodo, nebuvo veiksmingos. Vandalas atvirai tyčiojosi iš tokios iniciatyvos, o netrukus ant vieno pastato sienos atsirado užrašas „Algis Greitai, o Solomon dar greičiau“. Solomono slapyvardžiu pasirašinėjančio grafitininko gerbėjai savo ruožtu socialiniame tinkle taip pat sukūrė jį palaikančią grupę, kurioje giria jo darbus ir kviečia „pasireikšti“ ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tuo tarpu Solomonas savo interneto svetainėje demonstruoja savo „meną“ ir įkelia vis naujų nuotraukas, kuriose užfiksuotos įvairiais užrašais išterliotos sienos. Paskutinė nuotrauka įkelta balandžio 16 dieną.
Teisėsaugininkai teigia, jog po Solomono slapyvardžiu gali slėptis keletas asmenų, o sostinės pastatų sienas bjauroja ir daugiau piešėjų – jie palieka užrašus „Sput“ (arba „Sputnik“), KGS, „Cabri“, BTS, „Azert“, „Error“.
„Pernai buvo sudarytas Solomono ir kitų vandalų darbų katalogas, jis buvo perduotas policijai, bet tenka apgailestauti, jog kol kas už tai atsakingi asmenys nenustatyti“, – sakė Vilniaus savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Morkūnas. Apie Solomono „medžioklę“ nelinkę pasakoti ir patys teisėsaugininkai – jie tikina negalintys viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Vykdo prevenciją
Vilniaus savivaldybė su sienų tepliotojais kovoti nusiteikusi ryžtingai. Dar pernai bendradarbiaujant su policija buvo vykdoma prevencinė programa, policininkams, sulaikiusiems vandalus, buvo mokamos premijos, be to, buvo skatinamas legalus grafičių piešimas specialiai tam skirtose vietose. Kaip tik tokia akcija sostinėje vyksta ir šiuo metu.
„Tokios akcijos skirtos norintiems pasireikšti grafitininkams, tik jie skatinami piešti ne ant pastatų sienų, o specialiai tam skirtose vietose. Tokių vietų Vilniuje yra septynios“, – sakė J. Morkūnas. Vis dėlto, anot skyriaus vedėjo pavaduotojo, išvengti pastatų sienų, viadukų ir tiltų tepliojimų nepavyksta. „Dažniausiai vandalai užrašus palieka gerai matomose vietose, miesto centre. Su savivaldybe bendradarbiaujanti įmonė, uždažanti tokius piešinius, kasmet tam išleidžia bemaž po pusę milijono litų“, – sakė J. Morkūnas.
Anot J. Morkūno, nustatyti, kokie asmenys dažniausiai bjauroja sienas, sunku, bet kadangi aerozoliniai dažai nepigūs, neretai tai būna pasiturinčių tėvų vaikai, kartais net aukštųjų mokyklų studentai. Vis dėlto, pasak skyriaus vedėjo pavaduotojo, griežtinti atsakomybės vandalams nereikia – užtektų išaiškinti ir paviešinti didelę žalą padariusius asmenis. „Geriausia prevencijos priemonė tokiems paišytojams būtų, jeigu pasisektų išaiškinti kelis šimtus tūkstančių litų žalos padariusį grafitininką ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Manau, po tokio įvykio daugeliui nelegalių piešėjų teplioti sienas noras praeitų ilgam“, – sakė J. Morkūnas.
Tik faktai:
Pernai Vilniaus policija nustatė 49 atvejus, kai asmenys piešė grafičius neleistinose vietose, iš jų – 16 atvejų, kai grafičius piešė nepilnamečiai. Vilniečiams nelegalių užrašų valymas kainavo apie 400 000 litų.
Buvo surašyti 33 administracinių teisės pažeidimų protokolai suaugusiems ir 16 protokolų nepilnamečių tėvams.
Už grafičių piešimą neleistinose vietose asmenims skirti 5 įspėjimai, 28 piniginės baudos, vienam iš jų skirta didžiausia bauda – 1000 litų.
Piniginėmis premijomis po 500 litų paskatinti 8 policininkai, sulaikę nelegaliai piešiančius asmenis.
Nuo šių metų pradžios Vilniuje jau užregistruota 18 pranešimų apie naujus grafičius ar pastebėtus juos piešiančius asmenis. Dėl šių teisės pažeidimų sulaikyta 14 asmenų, pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai ir 5 administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
