Paskelbus apie būsto paieškas vokiečių kariams – ekspertas perspėja visus: „Čia reikia galvoti“

Apie Vokietijos karių atvykimą, jų saugumą, bei NT rinką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gyventojus neramina NT mokestis išaugus būsto vertei: teks mokėti kaip milijonieriams?

Du konservatoriai siūlo griežtinti GPM lengvatos už parduotą NT tvarką

Vilniuje – gyventojų pyktis dėl planuojamo NT mokesčio: „Atvirai pasakysiu“

Į Lietuvą per artimiausius metus, šiais ir kitais metais 5 000 vokiečių karių planuoja atvykti ir dar kai kurie jų taip pat su šeimomis atvažiuoja. Iš ekonomikos pusės, ką tai gali atnešti Lietuvai? Ar galime mes pasinaudoti šansu?

A.Bartkus: Žiūrėkite, jeigu dabar paims ir leis visiems apsigyvendinti taip, kad jie patys savo nuožiūra ieškosis būsto, kur jie gyvens ir nebus daroma jokio skirtumo tarp to, ar tai yra karys, kuris apsigyvena Vokietijoj, kur yra saugu, nes artimiausi kaimynai, tai yra Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Lenkija, su kuriais bent jau artimiausioje laiko perspektyvoj konflikto neina net sumodeliuoti esant bet kokioms prielaidoms.

Ir lygiai taip pat bus leista jiems elgtis čia, kada jie yra pafrontėje, kur yra 20 km atstumas nuo Baltarusijos. Tai žinoma, kad jie tada gan stipriai pagyvins tą nekilnojamo turto rinką, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, nes jie ieškos gero būsto, tenkinančio visas sąlygas. Ir žinoma, kad tai leis tą būstą turintiems asmenims, kurie jį nuomoja, laikyti tą kainą pakankamai aukštą.

Kodėl? Už tai, kad čia yra Bundesveras, jeigu ką, jisai išsinuomoja, išnuomosim jam. O jeigu tu norėtum išsinuomoti, tai prašau irgi tada mokėk. Tai prisidės, žinoma, kad prie to, kad tą gerą būstą, kokybišką, itin gerą būstą valdantys asmenys, kurie jį nuomoja, jie jausis, taip sakant, ganėtinai gerai jausis tokioj situacijoj.

Bet čia yra vienas didelis „bet“ ir jeigu mūsų tą pokalbį klausys Krašto apsaugos ministerija, tai aš kategoriškai nepritariu tokiam dalykui, nes ir dabar, pavyzdžiui, Raitininkų gatvės viename name, neminėsiu aš jo numerio, jie labai greitai jį patys suras, yra vokiečių karininkas gyvenantis, aš jį pats vizualiai daug kartų matęs esu.

Ir tame name yra bent jau penkios šeimos iš Baltarusijos, penki asmenys iš Baltarusijos, keletas mašinų net iki dabar važinėja, pavyzdžiui, su baltarusiškais numeriais. Kokioje aplinkoj jūs juos vis apgyvendinat? Tenai, kur nuolat gali agentūros būti.

Ir jeigu jūs leisti jiems būstą rinktis, tai aš, pavyzdžiui, kaip kokios nors Baltarusijos arba Rusijos agentūros atstovas, aš atsiųsiu ten savo žmones, apgyvendinsiu.

Ir kritiniu momentu jie arba neišeis, arba mes užmegsime su jais kontaktą, išnagrinėsim jų pomėgius, kada jis kokiam bare mėgsta alų gerti, ateisiu, neš alaus gerti, ateis kitas alaus su juo gert. Kitaip tariant, tai yra per daug pavojinga leisti jiems elgtis čia, kaip jie nori, toje mūsų nekilnojamo turto rinkoje, nes greitai jie taps aukomis mums nedraugiškų valstybių, kurios yra, kaip sakau, 20 km atstumas.

Čia reikia galvot, ko gero, kad šitą jų apgyvendinimo klausimą spręsti kažkaip tai kitaip, kadangi dvi yra tarnybos vietos Rūdininkai ir Rukla, kur juos numanoma dislokuoti, tai ko gero, kad 5 000 čia jau reikalingi būtų mini kareivių miesteliai su tinkamai visa vokiška infrastruktūra, dvi mini Vokietijos turėtų atsirasti pas mus.

Tai reiškia, čia būtų ir didelės nekilnojamo turto rinkai plėtros perspektyvos ir taip toliau, nes kalbame mes šiaip jau neterminuotą šitos brigados buvimą Lietuvoje.