Pakrančių patrulinį laivą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) įsipareigojo pastatyti ir iki 2015 m. birželio pabaigos perduoti atvirą konkursą laimėjusi Estijos bendrovė „Baltic Workboats“. Sandorio vertė – 11 mln. 714 tūkst. 467 litai (3 mln. 392 tūkst. 744 eurai ir 15 centų).
7 mln. 28 tūkst. 680 litų ir 20 centų skiriama iš Europos Sąjungos Išorės sienų fondo, likusioji dalis – Lietuvos biudžeto lėšos.
Naujojo VSAT laivo ilgis bus 26,5 m, korpuso plotis – 6,2 m, maksimali grimzlė – 1,6 m. Trijų „Volvo“ variklių, kurių bendras galingumas sieks 2400 AG, varomas patrulinis laivas galės išvystyti 31,5 mazgo greitį. Laivo integruota variklių, vairavimo ir sraigtų mechanizmų sistema pasižymės eksploatacijos ekonomiškumu ir užtikrins puikų manevringumą.
Pasieniečiams statomame laive bus sumontuota naujausia navigacinė bei ryšio įranga, du radarai ir kita moderni technika. Papildoma infraraudonųjų spindulių naktinio matymo sistema leis patruliavimą palei valstybės sieną bei gelbėjimo darbus atlikti ir tamsiu paros metu.
Pastačiusi plaukiojimo priemonę bendrovė taip pat įsipareigojo surengti specialius mokymo kursus dešimčiai pasieniečių, kurie sudarys pamainomis dirbsiančias laivo įgulas.
„Baltic Workboats“ pastatytus tokio tipo patrulinius laivus sėkmingai naudoja Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos šalių sienos apsaugos tarnybos. Pavyzdžiui, Švedijos pakrančių apsaugos laivyne yra penkios tokios plaukiojimo priemonės.
Šiuo metu VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai savo funkcijoms vykdyti teritorinėje jūroje naudoja laivą „Kihu“ bei greitaeigius katerius „Boomeranger“. Kuršių mariose pasieniečiai tarnybą vykdo laivais ant oro pagalvių „Christina“ ir „Viesulas“ bei patruliniu laivu „Madeleine“.
Šiemet pavasarį pakrančių apsaugos pareigūnai atsisveikino su 1969 m. pastatytu VSAT laivu „Lilian“, kuris pripažintas nebetinkamu eksploatuoti ir vykdyti sienos apsaugos uždavinius. Ši plaukiojimo priemonė buvo parduota aukcione.
Iš viso Lietuvos pasieniečiams pagal 2007 – 2013 m. Išorės sienų fondo programą įvairioms priemonėms skirta 60,3 mln. eurų.
Išorės sienų fondo tikslas – padėti veiksmingai organizuoti išorės sienų patikrinimus ir priežiūrą, veiksmingai valdyti žmonių srautus prie išorės sienų, užtikrinti, kad ES pasieniečiai vienodai taikytų sienų kirtimą reglamentuojančias teisės nuostatas, gerinti valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse veiklą, skirtą trečiųjų šalių piliečių srautams valdyti.
