„Turėsime Šaulių sąjungos vadą, kuris pristatys patį pilietinio pasipriešinimo ir ginkluoto, ir neginkluoto, t. y. kaip civilinės gynybos koncepciją, kaip mes matome tą bendrą paveikslą, koks yra Šaulių sąjungos vaidmuo. Turėsime praktinių pratybų tiek sveikatos užtikrinimo pirmosios pagalbos srityje, tiek ir, sakykime taip, sąveikoje su ginklu“, – BNS sakė mokymų iniciatorius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, pratybomis siekiama įvertinti, „kaip valstybė atrodytų karo padėties atveju ir kaip ta mobilizacija veiktų“.
„Pirmiausia mobilizacija yra surišta su gyvybinių funkcijų palaikymu, t. y. tie žmonės, kurie dirba tose srityse, kur svarbu yra gyvybinių funkcijų palaikymas, jie turėtų savo funkcijas atlikti toliau, palaikyti gyvybines. Na, taip, iš platesnio paveikslo išeisime į Seimą, koks yra Seimo narių vaidmuo tam tikru atveju“, – kalbėjo jis.
Anot L. Kasčiūno, mokymuose taip dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Parlamentaras teigė nežinantis kiek Seimo narių dalyvaus mokymuose. Anot jo, Seime vyksiantis renginys yra vienas iš žingsnių siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo mokymo.
„Tokia kelionė prasideda, kaip aš įsivaizduoju, kaip po truputį galime išeidinėti į platesnius visuomenės segmentus kalbant apie šitą dalyką, be jokios abejonės, ir ginklų savininkai. Mano idėja nauja, kurią aš tikrai pateiksiu, kad valstybės tarnautojai turėtų, privalėtų pereiti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Balandžio mėnesį teigta, jog per 11 mėnesių nepavyko patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano, specialius kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.
