Seimo narė Dangutė Mikutienė, iš Rokiškio rajono persikėlusi senelio žemę į žavingą Trakų rajoną, jokių įstatymų nepažeidė. Kaip ir tūkstančiai kitų piliečių, kemsynų dokumentus visiškai legaliai iškeitusių į pasakiškas paežeres, paupius ar dar vertingesnius plotus miestuose.
Statistika – paslaptis
Taip atsitiko Seimui žemę pavertus kilnojamuoju turtu, leidus persikelti sklypus į norimas vietas. Daugybė prarastų paveldėtojų liko apgauti. Užtat žinomesni, valstybei vertingi žmonės (kaip antai vienas kitas žemėtvarkininkas ar politikas) tapo laimingesni. Kiek šimtų tūkstančių hektarų persikelta, pasirodo, net statistikos nėra. Visi rajonų, miestų duomenys lyg tyčia taip išskaidyti, taip įvairiose lentelėse užkoduoti, kad net nekeista, jog visuomenė nekilnojamojo turto kilojimą taip ramiai išgyvena. O jei visa tai būtų susisteminta ir paskelbta? Oi, neramumų būtų...
Bet viskas ramu. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad kaimo vietovėse jau patenkinta net 97,97 proc. prašymų.
Miestuose reforma įstrigusi, nuo 1991 metų pageidaujantiems grąžinta vos 65,91 proc. prašymuose nurodytos žemės, užtat savivaldybės milžiniškus plotus yra išnuomojusios geroms firmoms ir geriems žmonėms 99 metams. Pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinimo procesas turėtų gerokai paspartėti.
Eiliniams nėra, elitiniams randasi
Mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniuje, tik 18,5 proc. pageidaujamo ploto, užtat hektarų hektarai paimami visuomenės reikmėms ir rėželiais už milijonus litų aukcionuose arba už tūkstančius litų ne aukcionuose irgi parduodami, išnuomojami geroms firmoms bei geriems žmonėms.
Parlamentarė D.Mikutienė irgi susidūrė su valstybės vykdomu žemės perėmimu visuomenės poreikiams. Tik iš jos niekas paveldėtos žemės nenusavino. Netgi atvirkščiai - jai sklypas atriektas būtent tokioje vietoje, kuri anksčiau buvo atimta iš paveldėtojos Irenos Tyševič visuomenės poreikiams, Trakų rajone prie Onuškio ežero.
Genė SILICKIENĖ
