Moteris tvirtino būstą įsigijusi vien už savo pinigus su tikslu ten apgyvendinti motiną, tačiau Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, kad butas – bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Ieškovė Alma (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) į teismą kreipėsi po sutuoktinio Gintaro mirties. Vyras testamento nebuvo sudaręs, todėl palikimą priėmė našlė ir 2 jo dukros.
Ginčas kilo dėl buto su rūsiu Panevėžyje, Marijonų gatvėje. Būstas 2015 m. buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė Almos ir Gintaro nuosavybė.
Teigė sumokėjusi savo pinigais
Alma tvirtino butą pirkusi už lėšas, gautas pardavus jai ir motinai priklausiusį namą Rožių gatvėje. Už savo turto dalį ji gavo 17 377 eurus, o po kelių dienų už 16 220 eurų įsigijo ginčo objektu tapusį butą.
Moteris aiškino, kad būstas buvo perkamas ne šeimai, o motinai, kuri pardavusi namą nebeturėjo kur gyventi. Gintaras bute niekada negyveno, jo neremontavo ir, pasak Almos, prie pirkimo neprisidėjo.
„Butą pirkau iš savo pinigų mamai gyventi. Gintaras jame negyveno ir tuo turtu nesinaudojo“, – teisme savo poziciją dėstė Alma.
Ji taip pat teigė mananti, kad pas notarą viena pasirašydama pirkimo sutartį būstą įgyja asmeninės nuosavybės teise. Pasak moters, notarui ji jokių papildomų sąlygų nekėlė.
Dukros rėmėsi sutartimi
Gintaro dukros su ieškiniu nesutiko. Jos nurodė, kad pirkimo sutartyje aiškiai įrašyta, jog butas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Atsakovės taip pat tvirtino, kad jų tėvas galėjo turėti santaupų. Esą dar 2008 m. iš motinos buvo gavęs apie 30 tūkst. litų, ilgus metus dirbo ir galėjo prisidėti prie būsto pirkimo.
Vis dėlto teismas nenustatė patikimų įrodymų, kad Gintaras iš tiesų būtų panaudojęs savo pinigus butui.
Priešingai, pripažinta, kad Alma turėjo pakankamai asmeninių lėšų visai kainai sumokėti. Tačiau vien šios aplinkybės bylai laimėti nepakako.
Lemiamas tapo parašas pas notarą
Teismas pabrėžė, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas bendru, kol neįrodoma priešingai. Norint tokį turtą pripažinti asmeniniu, reikia įrodyti ne tik asmeninių lėšų panaudojimą, bet ir aiškiai išreikštą valią jį įsigyti tik sau.
2015 m. pasirašytoje pirkimo sutartyje 2 kartus buvo nurodyta, kad Alma butą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su Gintaru.
Moteris savo parašu taip pat patvirtino, kad sutartį suprato, ji atitiko jos valią ir tikruosius ketinimus. Teismas šį notaro patvirtintą dokumentą įvertino kaip stipresnį įrodymą už po vyro mirties pateiktus paaiškinimus ir liudytojų pasakojimus.
Almos argumentas, kad žodžiu buvo sutarusi su vyru dėl asmeninės nuosavybės, taip pat atmestas. Gintaras jau buvo miręs, todėl tokio pokalbio nebuvo įmanoma patikrinti, o kiti įrodymai jo nepatvirtino.
Dešimtmetį nuosavybės neginčijo
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo buto įsigijimo iki vyro mirties praėjo 10 metų. Per visą šį laiką Alma nekėlė klausimo dėl turto statuso ir nesiėmė veiksmų, kad butas būtų įregistruotas tik jos vardu.
Faktas, kad būste gyveno Almos motina, teismo vertinimu, taip pat neįrodė asmeninės nuosavybės. Sutuoktiniai galėjo bendrą turtą leisti naudoti artimam žmogui ir patys jame negyventi.
Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, kad Alma neįrodė aiškios valios pirkti butą tik sau. Todėl būstas liko bendroji jos ir mirusio sutuoktinio nuosavybė, o jo dalis pateko į paveldimą turtą.
Almos ieškinys atmestas. Iš jos vyro dukroms priteista 1,1 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
