Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus rinkti duomenis apie sveikatos priežiūros įstaigas, neefektyviai panaudojusias sezoninio gripo vakcinas, Panevėžio medikai jaučiasi ramūs ir mano, jog barami nebus.
Sveikatos apsaugos ministerija tikrina, kiek ir kodėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų nepanaudojo vakcinų skiepyti nuo sezoninio gripo. Jomis valstybės lėšomis buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai.
Reikalaus pasiaiškinti
Vakar „Panevėžio balso“ kalbintas sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis tikėjosi, jog reikiamą informaciją turės jau kitą savaitę – kiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos panaudojo vakcinų ir kiek jų liko. Už „sutaupytąsias“, anot A. Klišonio, kai kurių įstaigų vadovams gali tekti ir pasiaiškinti. „Juk įstaigos pačios užsisakė, kiek joms reikia vakcinos, įvertino savo poreikį“, – priminė ministerijos atstovas.
Viceministras neneigia, kad dauguma poliklinikų, klinikų ir ligoninių sunaudojo visas vakcinos dozes, kiek buvo užsisakiusios, tačiau yra ir išimčių. Štai tas išimtis ministerijos darbuotojai dabar ir bando suskaičiuoti.
Manoma, kad šiemet gali būti likę 2–3 tūkstančiai nepanaudotų vakcinos nuo gripo dozių.
Bausmės dar nenumatė
Šį sezoną virusas nusinešė daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyvybių, skirtingai nei pernai, kai didžiausias mirtingumas buvo tarp 30–40 metų žmonių. Užtat pastebėta, kad dauguma mirusiųjų šį gripo sezoną nebuvo skiepyti nuo gripo ir sirgo sunkiomis kitomis ligomis. Tad realiai priklausė rizikos grupei, kuri skiepijama nemokamai.
Kodėl žmonės, galiausiai mirę nuo gripo komplikacijų, nebuvo skiepyti, sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio teigimu, reikėtų vertinti individualiai kiekvieną atvejį. Tačiau, anot jo, faktas tai, jog galimybes skiepytis turėjo visi – vakcinos buvo nupirkta pakankamai.
Dėl tos pačios priežasties, – patikino viceministras, – bus gilinamasi ir į aplinkybes – vakcinų juk galėjo užsilikti ne tik dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo kompetencijos stokos. Įtakos galėjo turėti ir neigiamos informacijos apie skiepus nuo gripo gausa žiniasklaidos priemonėse.
Kokia atsakomybė grėstų tokių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, A. Klišonio teigimu, dar nenuspręsta. Tačiau ministerijai nerimą kelia tai, kad gali būti be reikalo naudojamos valstybės lėšos. Tad, pasak viceministro, ne apie baudas ar sankcijas reikia kalbėti, o apie racionalų išteklių planavimą. „Negalima švaistyti valstybės lėšų“, – pabrėžė jis.
A. Klišonio teigimu, jei įstaiga planavo sunaudoti konkretų vakcinos kiekį ir to nepadarė, reikia atkreipti dėmesį. Galbūt buvo galima paskirstyti vakcinos likučius kitoms įstaigoms, kurioms jos pritrūko. Ir, svarbiausia, tai padaryti laiku, o ne baigiantis gripo sezonui.
Sankcijų nebijo
Panevėžio asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kaip manoma, vakciną panaudojo gerai.
Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas Rimgaudas Markelis įsitikinęs: Panevėžiui jokios sankcijos negresia. „Įstaigų nereikėjo raginti skiepyti žmones“, – tikina jis.
Mūsų mieste panaudota maždaug 96 procentai sezoninio gripo vakcinos dozių. Nors kai kuriose įstaigose jų dar yra likę po kelias – pavyzdžiui, 20 iš šimto užsakytųjų.
„Tai jau šioks toks apsileidimas, – pripažįsta R. Markelis. – Vadinasi, tokios įstaigos mažiau dirbo su visuomene, pačios neieškojo žmonių ir nesiūlė. Nors gal ir rezervui laikė.“
Specialisto įsitikinimu, sveikatos priežiūros įstaigoms įmanoma buvo išnaudoti visą vakciną – juk ji, skirtingai nei pandeminio gripo vakcina pernai, nebuvo į miestą atvežta per vėlai, kai epidemija jau beveik baigėsi ir gyventojai nebeskubėjo skiepytis.
Visada reikia įkalbinėti
Miesto poliklinikos direktorės pavaduotoja Danguolė Matulienė teigia, kad beveik visą gripo vakciną, kiek buvo užsisakę, panaudojo, tad nesibaimina, jog gali tekti pasiaiškinti ministerijai.
„Suprantama, kodėl sveikatos apsaugos ministerija nerimauja – valstybei ne tik kainuoja nupirkti vakcinas, bet ir kainuoja jas sunaikinti“, – D. Matulienė priminė, jog tokios vakcinos kuriamos tik metams, tad kitam sezonui jų nepasidėsi.
Pirmąją šį sezoną užsakytą vakcinos partiją miesto poliklinika sunaudojo visą ir vėliau užsisakė dar 100 dozių, tad iš viso turėjo per 800 dozių. Direktorės pavaduotojos teigimu, įstaiga žino, kiek turi rizikos grupei priskiriamų pacientų, tad įvertinti, kiek jų galėtų skiepytis, nėra sunku. Kita vertus, pripažįsta D. Matulienė, žmones visada reikia įtikinėti skiepytis – ir ne tik nuo gripo, nes nusiteikusiųjų prieš vakcinavimą daugėja. „Ne visus, bet reikia įkalbinėti. Žmonės nepakankamai aktyviai skiepijasi“, – apgailestavo medikė.
