Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gamtininkė Irina surado kelis leisgyvius paukščiukus prie vieno iš Klaipėdos pastatų. Mažyliams pasisekė, kad po smūgio į didžiulius langus jie tik apsvaigo. Tad atsigavę išėlėk savais keliais.
Deja, gausybei sparnuočių stiklai tampa mirtinais spąstais. Negyvus ar sunkiai susižeidusius paukštelius moteris renka šimtais.
„Per valandą galėjau surinkti 100 negyvų ir dar apie 50 gyvų. Gyvus vežu į mišką, paleidžiu“, – pasakojo gamtininkė Irina Baltrūnienė.
Didelių pastatų savininkai turėtų padėti spręsti šią problemą
Vieni pastatų savininkai į tokią problemą reaguoja abejingai.
„Darbuotojai surenka ir išmeta, daug paukštelių varnos sulesa. Mašina išvažiuoja, pervažiuoja nykštuką ir lieka blynas iš nykštuko – siaubas“, – sakė I. Baltrūnienė.
O kiti iš karto imasi veiksmų. Prie vos pernai iškilusio pastato sujudimas – stovi technika, žmonės pluša ir viduje. Atstovai sako, pernai problemos nefiksavę, bet vos šiemet pastebėjo žūstančius paukščius, pradėjo skubiai ieškoti sprendimų.
„Ką skubiai puolėme daryti, prisijungė pastato nuomininkai, tai užklijavome popieriaus lapus languose. Šiandien nė vienas paukštelis nebuvo atsitrenkęs į stiklą, tai priemonės, kad ir ką daryti, jos efektyvios“, – teigė „Memelio miesto“ atstovas architektūrai Arūnas Kilišauskas.
Bet tai dar ne pabaiga – statytojai ruošiasi pažymėti visus langus.
„Markeriais žymėti stiklus tokiais tarpais, kad būtų mažesni nei paukštelio sparnai“, – pasakojo A. Kilišauskas.
Sprendimas – langus išklijuoti skiriamaisiais ženklais
Ventės rago stoties darbuotojai tankiu raštu paženklino savo pastato langus ir sako, kad tai – veiksminga priemonė.
„Čia tūkstančiai paukščių praskrenda migracijos metu, tai per tuos 13 metų neteko rasti nė vieno žuvusio paukščio, nors čia vitrininiai langai, bet čia būtent specialiai padaryta apsauga nuo paukščių – pažymėta specialiai ratukais“, – sakė Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.
Norint išvengti nelaimės, galima klijuoti lipdukus ar kabinti įvairias girliandas – tik svarbu kuo tankiau. Pasitarnauja ir ant langų klijuojama speciali, ultravioletinę šviesą atspindinti plėvelė. Ji žmogui neužstoja dienos šviesos, o paukštis mato kliūtį.
„Žmogus nemato jokio plėvelės vaizdo, o paukščiai, kadangi kitaip mato ultravioletinę šviesą, jie plėvelėje mato esančias juostas ir į tokį langą neatsitrenks“, – aiškino T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
O štai jei jokių ženklų nėra, stiklas paukščiui lyg atvira erdvė – pražūtinga. Dauguma susidūrimų įvyksta žemesniame kaip 30 metrų aukštyje, kur sparnuočiai dažniausiai maitinasi ir skraido.
„Tuose dideliuose vitrininiuose languose atsispindi medžiai, krūmai, tie langai persišviečia kiaurai ir paukštis tai traktuoja kaip praskrendamą erdvę, o krūmus – kaip vietą, kur gali nutūpti, ir skrisdamas visu greičiu atsitrenkia į langą“, – pasakojo S. Rumbutis.
„Didelė problema su nykštukais – mažiausiais Europos paukščiais. Jie atsimuša, nebūtinai pražūva, bet cypsi prisitrenkę, kiti skrenda į cypsėjimą ir masiškai žūsta, per dieną gali šimtai pražūti“, – teigė V. Eigirdas.
Šiemet Lietuvoje sklinda ir iniciatyva „Stiklinis paukštelis“, joje žinomi žmonės kviečia atkreipti dėmesį į didelių langų keliamą pavojų paukščiams. O pastatų savininkai sako, kad reikia ir teisinio reguliavimo.
„Prieiti prie realių teisės aktų pakeitimų ar statybą reglamentuojančiuose aktuose, kad šitas aspektas būtų ne tik paminėtas“, – sakė A. Kilišauskas.
Pasak ornitologų, atsitrenkę į stiklus pasaulyje kasmet žūsta milijardai paukščių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
