„Pastarasis įvykis, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis, atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus. Todėl šiandien Vyriausybėje sušauktas pasitarimas dėl institucijų operacinės sąveikos stiprinimo“, – antradienį „Facebook“ rašė G. Paluckas.
„Jau dabar turimomis priemonėmis – nelaukiant papildomų investicijų – patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bus informuojami greičiau ir tiksliau“, – pabrėžė jis.
Anot jo, šiam tikslui padės aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei visą parą veikiantis koordinavimo režimas.
„Šalies institucijoms skirtas pavedimas – rugpjūtį jos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo“, – tvirtino premjeras.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui antradienį ryte užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją. Kiek vėliau jis informavo, kad kol kas pagrindinė versija išlieka – į šalies oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Vaikšnoras apie vykstančias drono paieškas: kol nėra įrodymų, neatmetami visi scenarijai
Tęsiantis pirmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidusio objekto paieškoms, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad pagrindinė versija išlieka ta pati – į šalies teritoriją įskrido bepilotis orlaivis. Tiesa, vadas pabrėžia ir tai, kad kol objektas nesurastas dėl mažo dydžio ir neskleidžiamo signalo, neatmetamos ir kitos versijos.
„Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas. (…) Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų“, – antradienį „Facebook“ paskelbė R. Vaikšnoras.
Jis taip pat pabrėžė, kad objektas vis dar nėra surastas dėl savo mažo dydžio, o taip pat ir dėl to, kad galimas bepilotis neskleidžia jokio signalo. Nepaisant to, orlaivio paieškos operacija tęsiama toliau.
„Operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priėmiau sprendimą dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų“, – rašė kariuomenės vadas.
„Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę“, – pabrėžė jis.
Nei viena šalis neturi galimybių visiškai apsaugoti savo oro erdvės
R. Vaikšnoras taip pat tvirtino, kad realybėje nei viena šalis negali šimtu procentu padengti savo dangaus. O Lietuvos atveju, teigė vadas, oro gynyba buvo kone paskutinis prioritetas.
„Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją“, – rašė jis.
„Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
