Senojoje Turgaus gatvėje, Palangoje, simboliškai įsikūrusi miesto turgavietė. Šios vietos nepastebėti sunku – ant pastato didelėmis baltomis raidėmis kaba užrašas, kviečiantis užeiti.
Turgavietės viduje – dešimtys prekystalių, už kurių sėdi prekeiviai, raginantys poilsiautojus užsukti ir įsigyti jų parduodamų ką tik skintų uogų, daržovių, gintaro gaminių, sendaikčių, avalynės ar drabužių.
Naujienų portalui tv3.lt jie pasakoja ankstesnėmis vasaromis turėję darbo į valias – teigia kartais per dieną nerasdavę nė akimirkos prisėsti pailsėti. O dabar situacija kardinaliai kitokia – kartais tenka ir „pažiovauti sėdint ant kėdžių“.
„Blogi metai. Nėra nei žmonių, nei gerų orų. Žmonių siaubingai nėra. Prekyba siaubingai prasta“, – teigia 30 metų Palangos turgavietėje dirbanti drabužių pardavėja Aldona.
„Gal dėl to, kad yra karo stovis [Ukrainoje]. Rusų mažai yra, jie pirkdavo daugiau nei lietuviai. Ukrainiečiai ateina, bet jų nedaug, o ir lietuvių mažiau. Kodėl šiemet žmonės nevažiuoja į Palangą – aš nežinau. Turgus yra tuščias. Ir tokia yra kiekviena diena. <…> Žmonių šiemet yra mažiausiai, kiek aš čia dirbu. Tokios prastos situacijos dar nėra buvę“, – skundžiasi moteris.
Kad metai itin sunkūs, kartoja ir kitos prekeivės.
Štai uogų ir daržovių prekeivė Irma (tikras moters vardas redakcijai žinomas) sielojasi, kad kartais namo grįžta ir nieko nepardavusi ar vos iki 10 papildomų eurų kišenėje.
„Seniau būdavo, kad ateina ir nuperka viską. Dabar nieko neperka. <…> Prasidėjo viskas nuo kovido, o dabar karas, kyla ir kainos. Anksčiau buvo atvažiuoji ir viską parduodi – iki 12 val. pabūni ir namo leki. O dabar sėdi nuo ryto (8-9 val.) iki 18 vakaro ir nieko. Nežinau, kiek čia ilgai dar šitaip“, – teigia Palangoje 12 metų dirbanti moteris.
„Aš atvažiuoju iš Kretingos, tai kelionė kartais 10 eurų kainuoja. <…> Pensija maža, tai stengiuosi prisidurti“, — nurodo Irma.
Pokalbio metu prie pašnekovės prieina jauna pora, norinti įsigyti mėtų. Trys skintos mėtų šakelės pas šią turgavietės prekeivę kainuoja vos 50 centų, tačiau pirkėjai vis tiek derasi, nori mokėti mažiau.
Pasiteiravus jos, ar pirkėjai dažnai derasi dėl kainų, moteris atsako, kad neretai.
„Kainų tai nekėliau, nes ir taip nenoriai moka. <…> Kas čia žino, ant kurio galo čia taupoma…“, – sako Irma.
Kainų nekėlusi tvirtina ir Aldona: „Patys nenorime prarasti savo klientų. Ir pas mus turguje kainos yra daug mažesnės nei Basanavičiaus gatvėje“.
Pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius
Moteris sako pastebinti ir pasikeitusius pirkėjų įpročius.
„Jie kažko ilgiau renkasi, perka mažiau, ieško prekių po euriuką. Anksčiau jie kažkokie laisvesni buvo. <…> Sezonines prekes dažniau pirkdavo – bliuskutes, plafkes, šortus. Pamenu, šortų anksčiau aš vasarą važiuodavau parsivežti kelis kartus. Dabar dar nuo pavasario nebuvau. Juk žmonės eina į pliažą ir maudosi. O kodėl neperka…“, – sako ji.
Daugelis prekeivių taip pat aprauda rusus, esą juos įkalbinti atverti pinigines būdavo lengviau nei mūsų poilsiautojus.
„Nėra tiek žmonių Palangoje. Nėra rusų, o juk jie pirkdavo brangesnes prekes. Verčiamės ir viskas po biški“, – sako uogų ir daržovių prekeivė Aldona.
„Anksčiau buvo judėjimas, o dabar ne… Dabar ne… Žmonės taupesni, neturi pinigų. Jie nežino, kas bus rytoj. Nežinome ir mes. Metai tikrai patys prasčiausi, pirkimas yra daugiau nei puse sumažėjęs “, – tvirtina 35-erius metus turgavietėje dirbanti gintaro pardavėja.
