Sekmadienį Palangos Kurhauze pirmą kartą įvykusios Palangiškių sueigos metu kurorto švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, taip pat – meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai Dainų šventėje, išdalinta trisdešimt Palangos miesto vėliavų. Tai – nauja tradicija, kurią puoselėti apsispręsta kasmet.
Pasak Palangos Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo bei Savivaldybės tarybos nario Nerijaus Stasiulio, ateityje ketinama pasiūlyti Savivaldybės tarybai patvirtinti Palangai svarbių istorinių bei kultūrinių dienų sąrašą, kuomet palangiškiai bus kviečiami pastatus papuošti savo miesto vėliavomis.
Palangiškių sueigos metu buvo ne tik įteiktos miesto vėliavos, bet ir pasidalinta pozityviomis mintimis bei idėjomis apie savo miestą. Pasiūlymų iniciatyvūs vietos gyventojai turėjo ne vieną: dirbti vieningai Palangos labui, būti tolerantiškesniems kitų atžvilgiu. Siūlyta įamžinti iškilias Palangos asmenybes, miesto statytojus, taip pat – visiems drauge kurti Palangos kurorto muziejaus eksponatų lobyną.
Sueigos metu nuskambėjo siūlymas ir švęsti ne tik pirmąjį Palangos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose 1253 m. balandžio 5 d., bet ir legendinį Palangos vardo paminėjimą 1161 m. birželio 15 d. Išsakyta idėja Šventojoje įkurti etnografinę Žvejo sodybą, raginta netgi Palangoje įsteigti visuomeninę bendruomenės tarybą, kurios priimtus sprendimus būtų privalu svarstyti Savivaldybės tarybos posėdžiuose.
Palangiškių sueigos metu koncertavo žymūs palangiškiai Eduardas Kaniava bei Vincas Paulauskas, taip pat – kurorto vardą jau ne pirmus metus garsinantis folkloro ansamblis „Mėguva“.
Renginį vedęs N. Stasiulis pripažino, jog idėja surengti Palangiškių sueigą sklandė jau ne vienerius metus – tokių minčių turėjo tiek kultūros darbuotojai, tiek aktyvūs vietos visuomenės veikėjai. „Kad pirmą kartą į sueigą susirinkta būtent šiemet, lėmė tai, kad pagaliau turime, kur susirinkti – restauruotą Kurhauzą“, – sakė N. Stasiulius.
Palangiškių sueiga yra sudedamoji kultūrinių renginių savaitės „Palangos dienos“ dalis – renginiais palangiškiai ir svečiai kviečiami paminėti dvi kurortui reikšmingas datas: 1253-ųjų balandžio 5 d., kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas, bei 1921-ųjų kovo 30 d., kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.
Ta proga šeštadienį per 300 entuziastų dalyvavo jau trečius metus iš eilės rengiamame pėsčiųjų žygyje Palanga – Šventoji „Gintaro kelias“.
Šią savaitę numatoma ir daugiau kultūrinių renginių: balandžio 4 d. vyks minėjimas, skirtas Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Renginio metu bus pagerbtas šio pastato architekto Albino Čepio atminimas. Balandžio 5-ąją., šeštadienį, miesto viešojoje bibliotekoje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.
